Valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos (SNRIU) tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad branduolinio kuro likučių sprogusio reaktoriaus išsilydžiusioje ir vėliau sustingusioje aktyviojoje masėje būklė, įskaitant neutronų srauto intensyvumą, yra nuolat stebima ir neviršijo leistinų ribų, numatytų iškart po avarijos pastatyto sarkofago, oficialiai vadinamo objektu „Apdangas“ („Ukrytije“), technologiniame reglamente.

Tarnybos duomenimis, neutronų srauto suintensyvėjimą lėmė pasikeitęs temperatūros ir drėgmės režimas, kai ant senojo sarkofago 2016 metais buvo užstumtas vadinamasis Naujasis patikimas apsauginis gaubtas (New Safe Confinement). SNRIU pabrėžė, kad šis poveikis buvo prognozuojamas ir nepažeidė „Apdango“ saugaus eksploatavimo sąlygų.

Inspekcija pridūrė, kad senajame sarkofage sumontuotos sistemos ir įranga, užtikrinančios, kad viduje esančios radioaktyvios medžiagos nepasiektų kritinės būklės.

Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos valstybinis branduolinės ir radiacinės saugos mokslinis techninis centras patvirtino, kad Černobylio 4-ajame bloke stebimas neutronų srauto suintensyvėjimas yra prognozuojamas ir valdomas, taip pat pabrėžė, kad šie pokyčiai nereiškia, kad vystosi kokia nors ekstremali padėtis.

Balandžio 26-ąją sukako 35 metai nuo Černobylio jėgainės avarijos, kuri tebėra didžiausia pasaulyje tokio pobūdžio katastrofa.

Su sprogimu 4-ojo bloko reaktoriuje atliekant saugos bandymą ir jo padariniais tiesiogiai siejama tik apie 30 žmonių mirtis, bet manoma, kad vėlesniais metais dar tūkstančiai žmonių mirė Ukrainoje ir kaimyninėse Baltarusijoje bei Rusijoje, paveikti pasklidusių radioaktyvių teršalų.

Tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas, nes Sovietų Sąjungos institucijos įslaptino didžiąją dalį informacijos apie avariją.

Iš nelaimės zonos buvo evakuoti šimtai tūkstančių žmonių, o 30 km spindulio atskirties zona iki šiol tebėra negyvenama.

Tuojau po avarijos į nelaimės zoną buvo pasiųsta apie 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kuriems teko šalinti padarinius naudojantis tik menkomis apsaugos priemonėmis arba visai be jų.

2005 metais paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje nurodoma, kad Černobylio katastrofa Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje nusinešė iki 4 000 žmonių gyvybių.

Tuo metu ekologijos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ 2006-aisiais paskelbė atskirą studiją, kurioje daroma išvada, kad dėl šio incidento mirė apie 100 tūkst. žmonių.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.