„Rugsėjo 27 dieną Ukrainos Konstitucinis Teismas gavo Aukščiausiosios Rados konstitucinį kreipimąsi, kad būtų pateiktos išvados, ar įstatymo projektas (dėl euroatlantinių siekių) atitinka Ukrainos konstituciją“, – sakoma teismo tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Praėjusią savaitę Aukščiausioji Rada KT pateikė prezidento įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad į konstituciją būtų įtrauktas Ukrainos siekis tapti ES ir NATO nare.

Ukrainiečių įstatymų leidėjai įstatymų projektus dėl konstitucijos keitimo gali svarstyti tik turėdami KT išvadas, kad siūlomos pataisos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Šalies konstitucija numato, kad parlamentas, gavęs KT išvadas, gali preliminariai patvirtinti pirmuoju skaitymu tokį įstatymo projektą ne mažiau kaip 226 balsais. Po to per eilinę sesiją parlamentas gali balsuoti dėl projekto, tačiau tam, kad jis būtų patvirtintas, reikia mažiausiai 300 parlamentarų pritarimo – konstitucinės daugumos.

Anksčiau šį mėnesį euroatlantinį tikslą Ukrainos prezidentas Petro Porošenka į konstituciją pasiūlė įrašyti pagal Lietuvos pavyzdį po konsultacijų su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu.

„Labai prašyčiau, kad šie projektai (dėl konstitucijos pakeitimų) būtų kuo greičiau išnagrinėti, įtraukti į darbotvarkę ir pateikti Konstituciniams Teismui, kad pokyčiai, įvykę po Orumo revoliucijos, būtų nepakeičiami ir neįvyktų revanšas“, – per susitikimą su Aukščiausiosios Rados lyderiais sakė Ukrainos vadovas, turėdamas omenyje 2013-2014 metų Maidano revoliuciją, nuvertusią prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

„Noriu ypač pabrėžti, kad bet kokio kitokio formato dokumentas, nenumatantis teisinių įsipareigojimų, iš tikrųjų yra, švelniai tariant, neveiksmingas“, – pridūrė P. Porošenka. Jį citavo „Interfax“ naujienų agentūra.

P. Porošenkos Aukščiausiajai Radai pateiktame siūlomų konstitucijos pataisų projekte numatoma, kad į pagrindinio šalies įstatymo preambulę ir tris straipsnius būtų įtrauktos nuostatos, kad „patvirtinama Ukrainos tautos europinė tapatybė ir Ukrainos europinio bei euroatlantinio kurso nekeičiamumas“, taip pat kad prezidentas yra „valstybės strateginio kurso įgyti visavertę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje garantas“.

„Tarpinėse nuostatose aiškiai fiksuojame poziciją, kad pašaliname normą, kuria remiantis Ukrainoje buvo laikomas (Rusijos) Juodosios jūros laivynas. Pakeitus konstituciją nebebus konstitucinio pagrindo tokiai (padėčiai)“, – pabrėžė prezidentas.

Anksčiau Rusijos Juodosios laivynas, pagal susitarimą su Ukraina, bazavosi Sevastopolio uostamiestyje Krymo pusiasialyje. Po Maidano revoliucijos Krymas buvo okupuotas Rusijos pajėgų ir galiausiai aneksuotas.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė, Ukrainos nuolatinės delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Iryna Friz teigė, toks sprendimas priimtas pagal Lietuvos pavyzdį, o šio Ukrainos euroatlantinės integracijos kelio įteisinimo privalumai ne kartą buvo aptarti su Konstitucinio Teismo pirmininku D. Žalimu.

Apie tokias konsultacijas BNS patvirtino ir D. Žalimas.

„Esminės nuostatos perimtos iš mūsų konstitucijos, tik pritaikant prie Ukrainos situacijos. Tokios konsultacijos su Ukrainos aukščiausiais pareigūnais vyko“, – BNS sakė D. Žalimas.