Lenkijos vadovas vizito į Ukrainą atvyko po to, kai Varšuva pasmerkė Kijevą dėl draudimo ekshumuoti Voluinės regione, besiribojančiame su Lenkija, vykusių žudynių aukų palaikus.

Kijevas tokį draudimą priėmė reaguodamas į įvykius Lenkijoje, kai vandalai išniekino šioje šalyje palaidotų ukrainiečių karių paminklus ir paminklinius ženklus bei demontavo ukrainiečių atminimui skirtą paminklą.

„Paraginau prezidentą Porošenką... sutikti vėl pradėti ekshumaciją“, – žurnalistams po susitikimo su Ukrainos vadovu sakė A. Duda.

„Sutikome patvirtinti ir kaip galima greičiau panaikinti ekshumacijos draudimą“, – pridūrė jis.

„Laikau tai pirmuoju žingsniu šiai atsiradusiai aklavietei įveikti“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Anot P. Porošenkos, jiedu su A. Duda „priėjo prie bendros nuomonės, kad istorija neturėtų daryti įtakos strateginiam (dvišalių) santykių aspektui“.

„Iš istorinių konfliktų tarp Ukrainos ir Lenkijos laimi tik viena pusė, bet tai nėra Ukraina arba Lenkija, tai – Rusija, – teigė P. Porošenka. – Todėl turime rasti aiškų šios situacijos sprendimą.“

Ukraina su savo vakarine kaimyne Lenkija palaiko glaudžius ryšius.

Varšuva tvirtai remia Kijevą po 2014 metų revoliucijos, kai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, Rusija aneksavo Krymą, o Rytų Ukrainoje įsiplieskė konfliktas su prorusiškais separatistais.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais atsinaujino Varšuvos ir Kijevo istoriniai ginčai, taip pat ir dėl vadinamųjų Voluinės žudynių, kai Antrojo pasaulinio karo metais ukrainiečių nacionalistai nužudė daugybę lenkų.

Lenkijos Seimas, kuriame vyrauja dešinieji, 2016-ųjų liepą priėmė rezoliuciją, kurioje 1942–1945 metų Voluinės tragedija pripažįstama lenkų genocidu, ir taip supykdė Kijevą.

Keliomis dienomis vėliau Lenkijos įstatymų leidėjai priėmė rezoliuciją, kuria paskelbė liepos 11-ąją vadinamųjų Voluinės žudynių, kurias surengė ukrainiečių nacionalistai prieš to krašto gyventojus lenkus Antrojo pasaulinio karo metais, aukų atminimo diena, ir įvardijo tas žudynes genocidu.

Seimo komisijų pasiūlytame ir pirmuoju skaitymu patvirtintame rezoliucijos tekste sakoma, kad 1943 metų liepą Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN), Ukrainos sukilėlių armija (UPA) ir nacių „Waffen SS“ divizija „Galicija“, sudaryta iš ukrainiečių, surengė nusikalstamų išpuolių.

Iš viso nuo 1943 iki 1944 metų ukrainiečių nacionalistai nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir rytinėje Galicijoje, tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.

Didžiausios žudynės, per kurias lenkai buvo kapojami kirviais ir pjaustomi pjūklais, vyko 1943 metų liepos 11 dieną, kai, skirtingais duomenimis, Ukrainos sukilėlių armija niokojo nuo 60 iki šimto lenkų gyvenamųjų vietų.

Tikslus Voluinės žudynių kulminacijos aukų skaičių nėra žinomas iki šiol.

Tų pačių metų pabaigoje lenkų būriai surengė atsakomąsias atakas. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 2 iki 24 tūkst. ukrainiečių.