Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė ketvirtadienį pateiksiantis didelio masto socialinių ir ekonomikos reformų planą, kuris leistų šaliai per ateinančius šešerius metus prašyti narystės Europos Sąjungoje (ES).

Ukrainos parlamentas rugsėjo 16 dieną ratifikavo istorinę asociacijos su ES sutartį, nors jos dalies, reglamentuojančios prekybos ryšius, įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2016 metų sausio, siekiant nuraminti Rusiją, kuri teigia, kad tas susitarimas bus žalingas jos rinkoms.

P.Porošenka, sakydamas kalbą šalies teisėtvarkos pareigūnams, taip pat pažymėjo, kad pastarosios paros suvestinėje apie padėtį konflikte su prorusiškais separatistais rytų Ukrainoje nebuvo informacijos apie žuvusius ir sužeistuosius – pirmąkart per daugelį mėnesių. Prezidentas pabrėžė, kad rugsėjo 5 dieną pasiektas paliaubų susitarimas „pagaliau pradėjo veikti“.

„Pristatysiu savo viziją dėl Ukrainos plėtros, mūsų strategijos laikotarpiui iki 2020 metų“, – nurodė P.Porošenka, turėdamas omenyje vėliau ketvirtadienį vyksiančią spaudos konferenciją.

„Joje (strategijoje) numatomos 60 atskirų reformų ir specialiųjų programų, kurios paruoš Ukrainą prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje pateikimo per ateinančius šešerius metus“, – pridūrė jis.

P.Porošenka stengiasi išlaikyti savo karo krečiamą šalį eurointegracijos kelyje, nors tam įnirtingai priešinasi Rusija, kuri, kaip tvirtina Kijevas bei jo sąjungininkai Vakaruose, siuntė ginklus ir teikė kitokią pagalbą separatistams rytų Ukrainoje, kurioje dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Tas konfliktas pareikalavo jau per 3 tūkst. žmonių gyvybių.

Rusija taip pat griežtai priešinasi apie 46 mln. gyventojų turinčios Ukrainos planams kada nors tapti NATO nare. Tiek 28 nares turinti ES, tiek Vakarų šalių karinis aljansas sakė neplanuojantys pasiūlyti narystės Kijevui.

Ukraina sutiko sudaryti paliaubas su separatistais po skaudžių vyriausybės pajėgų pralaimėjimų, kuriuos, anot Kijevo, nulėmė tiesioginis Rusijos pajėgų įsikišimas sukilėlių pusėje. Tačiau Maskva neigia siunčianti savo pajėgas į Ukrainą arba apginkluojanti sukilėlius, nors Kijevas ir Vakarai tvirtina turintys nepaneigiamų įrodymų.

Ukrainos ir užsienio analitikai sako, kad Kijevui būtina imtis didelio masto ir veiksmingų politinių bei ekonominių reformų, kad būtų galima likviduoti daugelį metų trukusio neveiksmingo ir korumpuoto valdymo padarinius ir priartėti prie potencialios ES narystės.

Daugelio nuomone, netinkama valdžios praktika kulminaciją pasiekė vadovaujant P.Porošenkos pirmtakui Viktorui Janukovyčiui, kurį palaikė Kremlius.

Kai V.Janukovyčius vasarį pabėgo į Rusiją po masinių gatvių protestų Kijeve, Maskva pareiškė, kad šalyje buvo įvykdytas provakarietiškų jėgų perversmas. Netrukus po to Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o vėliau ėmėsi remti ginkluotus separatistus Ukrainos rytiniame sunkiosios pramonės regione, siekiančius nepriklausomybės nuo Kijevo.

Ši įvykių grandinė išprovokavo didžiausią krizė Rusijos ir Vakarų šalių santykiuose nuo Šaltojo karo pabaigos. JAV ir ES paskelbė Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, o Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių.