Pereiti į pagrindinį turinį

Ukrainos parlamentarė paskelbė pateikusi registruoti Partnerystės įstatymo projektą

Ukrainos parlamentarė Inna Sovsun antradienį paskelbė pateikusi registruoti Partnerystės įstatymo projektą, rašo „The Kyivs Independent“.

I. Sovsun feisbuko nuotr.

Kaip teigiama, jis bus perskaitytas parlamente per artimiausias penkias dienas.

Šiuo metu Ukrainos įstatymai nepripažįsta nei tos pačios lyties asmenų santuokų, nei civilinės partnerystės. Tačiau, atsižvelgiant į kare dalyvaujančių LGBT bendruomenės karių skaičių, daugelis įstatymų leidėjų pripažįsta tokioms poroms įstatyminių teisių suteikimo svarbą.

Savo pranešime I. Sovsun pasidalijo kelių porų, kurios nerimauja, kad neturės galimybės aplankyti savo partnerių ligoninėje, jei jie bus sužeisti mūšio lauke, arba palaidoti, jei jie žūtų, liudijimais.

„Esu įsitikinusi, kad kaip visuomenė turime ištaisyti didelę neteisybę, kai vieni piliečiai turi mažiau teisių nei visi kiti“, – sakė parlamentarė.

Karas Ukrainoje skatina LGBTQ+ teisių pripažinimą, sako aktyvistai

Mykola Milovanovas neturi dokumento, patvirtinančio, kad jis ir jo partneris Dmytro Gavriliukas yra susituokę, tačiau 24 metų Ukrainos specialiųjų pajėgų narys vis tiek vadina jį savo vyru.

Tai teisinis statusas, kurį draudžia Ukrainos konstitucija, tačiau jis atsidūrė dėmesio centre po to, kai prieš metus Rusija įsiveržė į šalį, ir ukrainiečiai, įskaitant LGBTQ+ bendruomenės narius, masiškai ėmė rašytis į kariuomenę.

„Kol kas teisiškai negaliu sakyti, kad turiu sutuoktinį, bet mes to siekiame“, – sakė M. Milovanovas, o ant jo rankovės buvo vienaragio raištis, kurį nešioja kai kurie kariuomenėje tarnaujantys LGBTQ+ bendruomenės nariai.

Toks teisinių ryšių nebuvimas D. Gavriliukui reiškia, jog jis negarantuotas, kad sulauks pranešimo, jei M. Milovanovas būtų sužeistas ar žūtų, nekalbant jau apie kitas teises, kurias turi tarnybos narių sutuoktiniai.

Tačiau nusivylimas šia nelygybe ir Ukrainos siekis sutvirtinti ryšius su Vakarais skatina postūmį priimti naujus įstatymus ir didina pritarimą LGBTQ+ žmonių teisėms, sako aktyvistai ir rodo naujausios apklausos.

Tiek M. Milovanovas, tiek 31 metų D. Gavriliukas, dirbantis nevyriausybinėje grupėje „Ukrainos LGBT kariai už lygias teises“, pasirašė praėjusių metų birželį piliečių inicijuotą peticiją, kuria raginama įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

„Karšta politinė tema“

Neseniai atliktos apklausos patvirtina, kad siekis įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas sulaukia žymaus palaikymo.

Ukrainos sociologinių tyrimų grupė „Reitinh“ išsiaiškino, kad vasarį gyventojų, teigiamai arba neutraliai vertinančių LGBTQ+ asmenis, dalis padidėjo nuo 53 proc. iki 64 proc., palyginti su 2021-ųjų rugpjūčiu.

Sausio mėnesį JAV įsikūrusio Nacionalinio demokratijos instituto (NDI) atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. ukrainiečių pritaria tam, kad LGBTQ+ asmenys turėtų tokias pačias teises kaip ir heteroseksualūs asmenys, o 56 proc. pasisako už tai, kad LGBTQ+ asmenų civilinė partnerystė būtų įteisinta.

Ukrainos nacionalinio LGBTI konsorciumo politikos ir teisės aktų koordinatoriaus Sviatoslavo Šeremeto nuomone, klausimas yra ne ar bus įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, bet kada ji bus įteisinta.

Jis atkreipė dėmesį į teisės aktus, kuriuos vyriausybė svarstė dar prieš invaziją, sakydamas, kad šis klausimas tapo „karšta politine tema“.

Kadangi vis daugiau ukrainiečių pritaria tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei, „valdžios institucijos dabar turi laisvas rankas“, sakė S. Šeremetas, ilgametis aktyvistas, kuris jau 17 metų gyvena su savo partneriu.

Jis pridūrė, kad pažanga pasiekta per dešimtmečius kruopščių pastangų, dažnai susiduriant su įnirtingu krikščioniškų vertybių ir tradicinių papročių besilaikančios visuomenės pasipriešinimu.

Be to, kai kuriuose sluoksniuose vis dar jaučiamas tvirtas pasipriešinimas. NDI apklausos duomenimis, tik 44 proc. žmonių nori, kad santuokas galėtų sudaryti tos pačios lyties poros, o 30 proc. pritaria tam, kad tokios poros galėtų įsivaikinti.

Tačiau dėl invazijos tokie vidiniai nesutarimai tapo antraeiliais, palyginti su išorine grėsme, teigiama „Reitinh“ tyrime.

Aktyvistai nurodo, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą yra dar viena paskata priimti naujus teisės aktus, nes Kyjivas turi atitikti žmogaus teisių kriterijus, taip pat ir susijusius su LGBTQ+ asmenimis.

„Įstatymas mūsų nemato“

Pasipriešinimas Rusijos įtakai taip pat paskatino ukrainiečius atmesti tam tikras „tradicines vertybes“, už kurias pasisako Maskva, suvaržiusi LGBTQ+ teises, teigia aktyvistai.

„Žmonės nenori jokių sąsajų su Rusija, net savo idėjomis“, – sakė Edward Reese (Edvard Ris) iš Ukrainos LGBTQ+ eitynes rengiančios organizacijos „KyivPride“ komunikacijos komandos.

Pasak E. Reese, „karas iš tiesų pakeitė ukrainiečių požiūrį į žmogaus teises, nes žmonės, pamatę LGBTQ+ karius, pradėjo matyti jų problemas“.

Tačiau dar laukia ilgas kelias – tai labai jaučia LGBTQ+ kariai, pavyzdžiui, aštuonerius metus santykius puoselėjantys Oleksandras Žuganas ir jo nebinarinės lyties tapatybės partneris, kurie kitą dieną po Rusijos invazijos prisijungė prie Teritorinės gynybos pajėgų.

„Dauguma žmonių tik bunda ir pamato aplink save LGBTQ žmones“, – telefonu iš fronto pozicijos rytinėje Donecko srityje naujienų agentūrai AFP sakė 38 metų vyras.

Jis sakė, kad jis ir jo partneris susiduria su kai kurių kariškių diskriminacija, kurie „mano, kad tokių žmonių kaip mes neturėtų būti“, tačiau mūšio lauke daugelis skiriamųjų linijų yra sugriautos.

„Daug žmonių patikėjo klaidingu naratyvu, kad LGBTQ asmuo negali būti patriotas, – sakė jis. – Būdami čia ir kovodami už savo šalį mes įrodome, kad jie klysta.“

Tačiau yra vienas skirtumas, kurio O. Žuganas ir jo partneris kol kas negali ištrinti. Jei kuris nors iš jų žus, gauti leidimą palaidoti mylimąjį priklausys tik nuo vado geros valios.

„Mes tampame vis labiau matomi“, – sakė jis. Tačiau kol kas „įstatymas mūsų nemato“, pridūrė O. Žuganas.

Daugiau naujienų