Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį netikėtai pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą, atsiribodamas nuo krizės, kurios sprendinio kol kas nematyti, įstatymų leidėjams nerandant bendro sutarimo dėl amnestijos įstatymo.

Vyriausybė padarė viską

V.Janukovyčius drauge apkaltino opoziciją įtampos skatinimu, bet taip pat pripažįsta, kad valdžia yra padariusi klaidų.

„Visus įsipareigojimus, kurios valdžia prisiėmė, mes įvykdėme. Parlamentas priėmė įstatymą dėl amnestijos; šis įstatymas garantuoja laisvę protestų dalyviams ir išlaisvinimą asmenims, kurie buvo sulaikyti per konfliktus“, – sakoma ketvirtadienį prezidento tinklalapyje paskelbtame V.Janukovyčiaus kreipimesi į tautą.

„Tačiau opozicija ir toliau kaitina situaciją, ragina žmones stovėti per speigą dėl kelių lyderių politinių ambicijų. Manau, kad tai neteisinga“, – nurodo prezidentas.

„Iš savo pusės, aš puikiausiai suprasdamas ir visiškai palankiai reaguosiu į žmonių poreikius ir troškimus, atsižvelgdamas į tas klaidas, kurios pasitaiko kiekvienai valdžiai, nes neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Tikiu, kad mes kartu sugebėsime pasukti Ukrainos ir visų žmonių gyvenimą į taikią ir ramią vagą“, – baigė savo kreipimąsi V.Janukovyčius

Prezidentas sušalo?

V.Janukovyčių ištikusi ūmi kvėpavimo takų infekcija tapo naujausiu posūkiu krizėje, per kurią prezidentas jau priėmė premjero atsistatydinimą, siekdamas apraminti protestuotojus.

Netikėtas pranešimas apie prezidento ligą buvo paskelbtas Kijeve po to, kai proeuropietiška opozicija pažadėjo surengti naujų protestų.

Šios krizės baigtis lieka neaiški: tūkstančiai protestuotojų tebelaiko užėmę Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, kai kurias svarbias gatves ir vyriausybės bei savivaldybės pastatus.

Didėjant tarptautiniam susirūpinimui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino Europos Sąjungą nesikišti į šią krizę, o protestuotojai ragina Vakarų šalis skelbti sankcijas Ukrainos pareigūnams.

Šie protestai prasidėjo lapkričio pabaigoje, reikalaujant didesnės integracijos su ES, kai Rusijos spaudžiamas V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Bendrija. Protestų judėjimas išsiplėtė, ir dabar siekiama atstatydinti prezidentą, kuris iki šiol atkakliai atsisakinėjo daryti nuolaidų.

„Prezidentas pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą“, – sakoma V.Janukovyčiaus biuro pranešime, kuriame nenurodoma, kiek laiko prezidentas nedirbs.

Pranešime, kuriame cituojamas Medicinos reikalų valstybinio direktorato vadovo pavaduotojas Oleksandras Orda, sakoma, kad V.Janukovyčius ištiko „ūmi kvėpavimo takų infekcija, pakilo temperatūra“.

Kijeve termometrų stulpeliams nukritus žemiau minus 20 laipsnių Celsijaus, sergamumas sostinėje padidėjo, tad dėl ligos V.Janukovyčius įgyja progą atitrūkti nuo įtemptų derybų, kai ieškoma išeities iš krizės.

Parlamentas trečiadienio vakarą, palaikant valdančiajai Regionų partijai, priėmė įstatymą, suteikiantį amnestiją suimtiems protestuotojams. Tačiau opozicija nepritarė šio teisės akto sąlygoms ir dėl jo nebalsavo.

Pirmalaikiai rinkimai?

V.Janukovyčius žengė retą žingsnį – asmeniškai apsilankė Aukščiausioje Radoje ir pagrasino skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, jeigu Regionų partija nepalaikys šito įstatymo.

Prezidentas suteikė kelias nuolaidas protestuotojams: priėmė premjero Mykolos Azarovo atsistatydinimą ir leido atšaukti įstatymus, suvaržiusius teisę protestuoti. Tačiau protestų judėjimas reikalauja pirmalaikių rinkimų, kad galėtų pakeisti valstybės vadovą.

Opozicija nebalsavo dėl amnestijos įstatymo, nes jos netenkina sąlyga, jog šis teisės aktas įsigalios tik tuomet, jeigu protestuotojai paliks užimtus vyriausybinius pastatus.

Opozicija įtūžo dėl formuluotės, jog amnestija bus pritaikyta tik tuo atveju, jeigu protestuotojai paliks jų užimtas gatves ir pastatus per 15 parų nuo įstatymo įsigaliojimo.

Teisės akte numatoma, kad protestuotojai turi pasitraukti iš visų užimtų administracinių pastatų Kijeve ir kitose Ukrainos vietose, taip pat iš Hruševskio gatvės sostinėje, kur per susirėmimus su milicija praeitą savaitę buvo nušauti trys žmonės.

Tačiau atrodo, kad jiems bus leista pasilikti pagrindiniame protestų centre – Nepriklausomybės aikštėje, kuri naujajame įstatyme konkrečiai neminima.

Pabrėždamas šios krizės mastą, pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas trečiadienį perspėjo, kad šalis atsidūrė „prie pilietinio karo slenksčio“.

Nacionalistinės partijos „Svoboda" lyderis Olehas Tiahnybokas pareiškė, kad parlamentas iš esmės priėmė įstatymą dėl „įkaitų“, nes dešimtys suimtųjų per protestus dabar bus laikomi, kol aktyvistai pasitrauks iš užimtų pastatų.

„Valdžia dabar pripažino imanti įkaitus, kaip elgiasi teroristai, kad galėtų vėliau dėl jų derėtis, – sakė jis. – Nesitikėkite, kad opozicija atiduos Maidaną.“

Opozicinės partijos UDAR lyderis, buvęs pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko perspėjo: „Užuot sumažinus temperatūrą visuomenėje, tai ją padidins.“

Dešimtys aktyvistų buvo suimti Kijeve ir provincijose nuo pirmųjų susirėmimų sausio 19 d.

Padėtį tikriausiai dar labiau apsunkins V.Putino trečiadienį išsakyta pozicija, kad Maskva lauks, kol Ukrainoje bus suformuota nauja vyriausybė, ir tik tuomet spręs, ar pervesti Kijevui visas lėšas pagal gyvybiškai svarbų 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą.

Praėjusių metų pabaigoje Rusija pervedė Ukrainai pirmąją 3 mlrd. dolerių išmoką.