Ukrainos rytinius regionus kontroliuojančių prorusiškų separatistų sekmadienį surengtus prieštaringai vertinamus vadovybės rinkimus laimėjo du lyderiai – sukilėlių vadas, pabrėžiantis, jog yra kalnakasio sūnus, ir Rusijos bolševikų revoliucijos vado Vladimiro Lenino gerbėjas.
Kaip nurodė separatistų rinkimų pareigūnai, Aleksandras Zacharčenka, vadovaujantis sukilėliais, kovojantiems su Ukrainos vyriausybės pajėgomis kasybos ir pramonės centre Donecke, neturėjo jokių realių varžovų ir laimėjo triuškinama persvara.
„Centrinė rinkimų komisija pripažįsta Aleksandrą Zacharčenką išrinktu Donecko liaudies respublikos vadovu“, – rinkimų pareigūnas Romanas Liaginas sakė žurnalistams Donecke.
„Suskaičiavus 100 proc. balsalapių, kandidatas Aleksandras Zacharčenka surinko daugiau negu 765 340 balsų“, – pridūrė jis, o šis skaičius sudaro apie 79 proc. balsų.
Vadinamojo Novorosijos (Naujosios Rusijos) regiono parlamento pirmininkas Aleksandras Kofmanas liko antras, o Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) Aukščiausiosios Tarybos deputatas Jurijus Sivokonenka pagal surinktų balsų skaičių buvo trečias. „Kandidatas Kofmanas surinko 111 24 balsus, Sivokonenka – 93 280 balsų“, – nurodė R.Liaginas.
Per rinkimus į DLR parlamentą daugiausiai balsų surinko visuomeninė organizacija „Donecko respublika“. „Donecko respublika“ surinko 662 752, o „Laisvasis Donbasas“ – 306 892 rinkėjų balsus“, – sakė R.Liaginas.
Pareigūnas pridūrė, kad Centrinis rinkimų komitetas nesieks, kad šiuos rinkimus pripažintų Kijevo vyriausybė.
„Kijevas turi susitaikyti, kad Donbasas nebėra Ukrainos dalis. Na, o pripažins ar ne Kijevas mūsų rinkimus – tai tik jo problema“, – aiškino R.Liaginas ir pažymėjo, kad reikšmingų pažeidimų per balsavimą nebuvo užregistruota.
„Kurs naują valstybę“
R.Liaginas nurodė, kad A.Zacharčenka bus prisaikdintas artimiausiu metu. „Inauguracija bus atlikta greitu laiku. Apie tai bus papildomai pranešta“, – sakė jis.
Po inauguracijos A.Zacharčenka taps pirmuoju Donecko „liaudies respublikos“, kurios nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, prezidentu. Prieš rinkimus surengtame susitikime su studentais separatistų lyderis sakė siekiantis „sukurti naują valstybę, kuri taptų legitimi po rinkimų, ir susigrąžinti teritorijas (Ukrainos) rytuose, kurios dabar yra kontroliuojamos ukrainiečių“.
Šis 38 metų verslininkas, tapęs kovotojų vadu, sakė pardavęs savo verslą, kad galėtų finansuoti sukilėlius, ir dalyvavo balandžio 16 dieną įvykdytame srities administracijos pastato užėmime.
Vėliau ta sritis paskelbė nepriklausomybę – kaip ir kaimyninis Luhanskas, kurio prezidentu buvo patvirtintas Igoris Plotnickis, sekmadienį surinkęs beveik 64 proc. balsų.
Konfliktas rytiniame regione nusinešė jau per 4 tūkst. žmonių gyvybių, rodo naujausia Jungtinių Tautų (JT) statistika.
A.Zacharčenka pabrėžia esantis Donecko senbuvis, o jo oficialioje biografijoje nurodoma, kad jo tėvas 30 metų dirbo kalnakasiu.
Nors jis nėra pasižymėjęs kovose kaip kiti sukilėlių vadai, tokie kaip „Motorola“ arba „Givis“, šiuo metu vadovaujantys kautynėms dėl strategiškai svarbaus Donecko oro uosto, A.Zacharčenka buvo vienas iš lyderių Slovjansko mieste – separatistų tvirtovėje, kurią Ukrainos vyriausybės pajėgos užėmė liepą po du mėnesius trukusių kautynių.
A.Zacharčenka rugpjūtį tapo sukilėlių „premjeru“, perėmęs postą, kuris anksčiau priklausė porai Rusijos piliečių. Tas politinis pokytis veikiausiai turėjo patvirtinti Kremliaus pareiškimus, jog šis sukilimas yra tik vietos jėgų reikalas.
Laukia „įnirtingi susirėmimai“
Tiek A.Zacharčenka, tiek Maskva neigia Kijevo pareiškimus, kad kautynėse dalyvauja Rusijos pajėgos, nors sukilėliai turi daug modernios ginkluotės.
„Jeigu Rusija pasiųstų čia savo karius, kalbėtume apie kautynes prie Kijevo arba Lvovo užėmimą“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje vakarinį Ukrainos miestą prie sienos su Lenkija.
Tačiau A.Zacharčenka sveikino „tūkstančius savanorių“, atvykstančių iš Rusijos. „Rusijos savanoriai visuomet pirmieji padeda kitiems žmonėms, siekiantiems laisvės ir nepriklausomybės“, – pabrėžė jis.
A.Zacharčenka buvo vienas asmenų, rugsėjo 5 dieną pasirašiusių susitarimą dėl paliaubų, kurių, kaip jis tvirtina, separatistai laikosi, nors abi konflikto pusės toliau kasdien vykdo bombardavimus.
Jis taip pat teigia, kad separatistai planuoja užimti dar kelis miestus Ukrainos pietryčiuose, tarp jų prie Juodosios jūros esantį Mariupolio uostamiestį.
Separatistams perėmus šio strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę, atsirastų tiesioginis susisiekimas tarp Rusijos ir Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio, kurį aneksavo Maskva.
„Turime susigrąžinti visas mums priklausančias teritorijas - derybų keliu ar kitais būdais“, - sakė A.Zacharčenka ir įspėjo, kad laukia „labai įnirtingi susirėmimai“.
Tačiau separatistų lyderis visą kaltę dėl konflikto verčia Kijevui. Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie jo išrinkimą, A.Zacharčenka pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė, „priešingai nei tvirtina, nenori taikos“.
„Akivaizdu, kad ji žaidžia dvigubą žaidimą“, - pabrėžė jis.
Nors A.Zacharčenka mano, kad jo naujasis - prezidento - titulas suteiks jam daugiau legitimumo, jis teigia žinantis, jog vadinamoji Donecko liaudies respublika nesulauks didesnio pripažinimo.
„Labai tikėtina, kad mes nebūsime pripažinti. Viena vertus, tai blogai, kita vertus - gerai, nes tai reiškia, jog neturėsime tarptautinių įsipareigojimų“, - aiškino jis.
Buvęs sovietų karininkas
Analogiška situacija susiklosčiusi kitame separatistų savavališkai paskelbtame teritoriniame darinyje - „Luhansko liaudies respublikoje“, kur prezidentu išrinktas I.Plotnickis, ėjęs šio separatistinio darinio premjero pareigas.
„Suskaičiavus 100 proc. balsalapių (ir) atsižvelgiant į balsavimo išvažiuojamosiose apylinkėse Rusijoje rezultatus, Plotnickis surinko 63,8 proc., tai yra – 445 095 balsus“, – pranešė žurnalistams vietos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Sergejus Koziakovas.
Stambaus stoto 50-metis buvęs sovietų armijos karininkas į separatistų valdžios olimpą iškilo, kai buvo sužeistas Valerijus Bolotovas - ankstesnis Luhansko sukilėlių lyderis.
Kaip dauguma separatistų lyderių, I.Plotnickis jaučia nostalgiją sovietinei praeičiai, o bolševikų revoliucijos vado Vladimiro Lenino statulos nuvertimą rytiniame Charkovo mieste yra pavadinęs „moraliniu genocidu“.
Pasibaigus Šaltajam karui I.Plotnickis dirbo vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.
Kijevas jį kaltina perdavus Rusijai ukrainiečių lakūnę Nadiją Savčenko. Maskva teigia, kad ji dalyvavo dviejų rusų žurnalistų nužudyme.
Rinkimuose į LLR vadovo postą antras liko Profsąjungų federacijos pirmininkas Olegas Akimovas, surinkęs 15,15 proc. balsų. Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministrė Larisa Airapetian surinko – 7,29 proc., o verslininkas Viktoras Peneris – 10,08 proc. balsų.
Rinkimus į LNR Aukščiausiąją Tarybą laimėjo visuomeninė organizacija „Taika Luhansko kraštui“.
„Taika Luhansko kraštui“ surinko 69,46 proc. (485 504) balsų“, – sakė S.Koziakovas.
Judėjimas „Luhansko ekonominė sąjunga“ surinko 22,17, o „Liaudies sąjunga“ – 3,85 proc. rinkėjų balsų.
