Be kitų asmenų, Kijevas perdavė separatistams penkis buvusius riaušių policijos narius, įtariamus protestuotojų žudymu per provakarietišką 2014 metų sukilimą. Jų paleidimas išprovokavo visuomenės pasipiktinimą.

„Abipusis sulaikytųjų paleidimas baigėsi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos prezidentūra.

Prezidentūra nurodė, kad Kijevas gavo 76 belaisvius, o separatistų pareigūnai sakė, kad Donecko liaudies respublika (DLR) ir Luhansko liaudies respublika (LLR) pasiskelbusiems dariniams iš viso perduoti 124 asmenys.

LLR lyderis Leonidas Pasečnikas pasveikino savo žmones su nauja „pergale“ prieš Naujųjų metų sutiktuves.

Abipusis sulaikytųjų paleidimas baigėsi.

Belaisviais apsikeista po Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pirmojo susitikimo akis į akį gruodžio 9 dieną Paryžiuje, per kurį buvo susitarta dėl priemonių vieninteliam aktyviam Europos karui deeskaluoti.

Per šį susitikimą, kuriame taip pat dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai, buvo susitarta iki 2020 metų kovo Rytų Ukrainoje paskelbti visiškas paliaubas ir tęsti pajėgų atitraukimą nuo konflikto šalių sąlyčio linijos.

Šios keturšalės derybos buvo pirmas toks viršūnių susitikimas per pastaruosius trejus metus.

Sugrįžimas namo

Prie vieno patikrinimo posto Donecko regione belaisviai lipo į autobusus; daugelis paleidžiamų žmonių nešėsi savo daiktų prikrautus plastikinius maišus. Šalia stovėjo ginkluoti kariai ir greitosios pagalbos automobiliai.

Tarp separatistų perduotų belaisvių buvo žmonių, kurie sakė, kad buvo laikomi kelerius metus ir kad buvo sulaikyti atvykę aplankyti giminaičių.

Viktorija prisistačiusi 24 metų mergina naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo laikoma trejus metus. Pasak jos, ji buvo nuteista 12 metų kalėti už „valstybės išdavimą“, kai atvyko į Luhansko regioną aplankyti tėvų.

Scanpix nuotr.

DLR Kijevui perdavė 51 kalinį mainais į 61 savo šalininką, žurnalistams pareiškė DLR ombudsmenė Darja Morozova.

Tuo metu LLR Kijevui perdavė 25 kalinius mainais į 63 savo šalininkus.

Apsikeitimas, kurį prižiūrėjo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), įvyko trys mėnesiai po to, kai Ukraina apsikeitė kaliniais su Rusija – abi šalys perdavė po 35 asmenis.

Ankstesnis Kijevo ir separatistų apsikeitimas belaisviais įvyko 2017 metais.

Ukrainos ir Rusijos santykiai smarkiai pablogėjo po kruvino 2014 metų sukilimo, nuvertusio Kremliaus remtą režimą.

Po šio sukilimo Maskva nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo Krymą, pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Nuo separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metais žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių ir daugiau kaip milijonas buvo priversti palikti savo namus. Šis konfliktas smarkiai pagilino Rusijos priešpriešą su Vakarų valstybėmis, už pagalbą separatistams ir Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją paskelbusioms sankcijų.

„Neturi ateities“

Minėtų riaušių policijos narių paleidimas sukėlė susirūpinimą Ukrainoje, kur daugelis nuogąstauja, kad šalis spaudžiama pernelyg brangiai mokėti už šį apsikeitimą.

Prieš apsikeitimą trys šių policininkų buvo paleisti iš tardymo izoliatoriaus, o kiti du – iš namų arešto.

Jie yra įtariami dalyvavimu kruvinoje protestų slopinimo kampanijoje 2014 metais, kai buvo nušauta maždaug 100 demonstrantų.

Scanpix nuotr.

„Tai, už ką kovojo ukrainiečiai, eina šuniui ant uodegos“, – feisbuke parašė kino kūrėjas Olehas Sencovas, kuris buvo paleistas per rugsėjo apsikeitimą kaliniais.

Atvirame laiške V. Zelenskiui aukų šeimos perspėjo, kad šių įtariamųjų paleidimas gali išprovokuoti „protestų bangą“.

Volodymyras Holodniukas, kurio 19-metis sūnus buvo nužudytas per sukilimą, kaltino valdžią „piktnaudžiaujant teisingumo sistema“.

„Ši šalis neturi ateities“, – sakė jis.

Tikriausiai bandydama sklaidyti susirūpinimą Ukrainos generalinė prokuratūra paskelbė, kad šių penkių buvusių policininkų teismo procesas tęsis.

„Užšalęs konfliktas“

Gegužę į valdžią atėjęs Ukrainos 41 metų prezidentas, buvęs komikas, siekė inicijuoti taikos procesą konfliktui užbaigti.

Paryžiaus viršūnių susitikime lyderiai stengėsi gaivinti 2015 metais Minske pasirašytus susitarimus, kuriais raginama atitraukti sunkiąją ginkluotę ir, be kitų sąlygų, atkurti Kijevo kontrolę šalies sienų atžvilgiu.

Tačiau daugelis abejoja, kad V. Putinas iš tikrųjų nori išspręsti šį konfliktą.

Jis yra sakęs, kad jei Kijevas susigrąžins rytinių sienų kontrolę, gali nukentėti separatistų kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

V. Zelenskio taikos planą taip pat griežtai kritikavo karo veteranai ir nacionalistai.

Dmitrijus Treninas, Carnegie (Karnegio) strateginių studijų centro Maskvoje vadovas, gyrė apsikeitimą belaisviais, bet sakė, kad jis nepadės pasiekti sprendimo.

„Daug labiau tikėtina, kad konfliktas bus užšalęs, o ne išspręstas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.