Jai pirmininkauja Turkijos užsienio reikalų ministerijos Užjūrio bendradarbiavimo skatinimo ir kultūros reikalų generalinis direktorius, ambasadorius Lale Ulker. Atidarymo įžanginėse kalbose svečiai ir valstybių atstovai pabrėžė, kad kultūros ir paveldo vaidmuo tapo dar svarbesnis karų ir teroristinių išpuolių akivaizdoje. Naikinti paveldą, reiškia kėsintis į istoriją, tapatybę ir į žmonių vertybes. Geriausias atsakas į šiuos išpuolius yra ne tik politinis, bet ir meninis bei kultūrinis. Sesijos metu žadama daug dėmesio skirti veiksmams ir priemonėms, kurių bus imtasi kovojant su šiomis grėsmėmis.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavusi UNESCO generalinė sekretorė Irina Bokova akcentavo, kad Pasaulio paveldas įkūnija revoliucinę idėją: „Skirtingų kultūrų ir tikėjimo žmones gali vienyti išskirtinė visuotinė vertė. Mes visi kenčiame, kai bet kurioje pasaulio vietoje yra sunaikinama pasaulio paveldo vietovė, net jei ji yra kito regiono, kito laikotarpio ar kultūros. Grėsmės akivaizdoje, tai yra žymiai svarbiau nei naujos vietovės įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai pagrindžia žmogaus vertybes ir visuotines žmogaus teises. Paveldo dėka atgauname pasitikėjimą, gydome sužeistus prisiminimus, žvelgiame į ateitį”.

Sesijos darbotvarkę sudaro svarbiausi Pasaulio paveldo strateginiai, valdymo ir veiklos klausimai: nagrinėjamos 108 į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo vertybių būklės ataskaitos (State of Conservation Reports), taip pat objektai ir vietovės, kurioms gresia sunykimas ar išbraukimas iš Pasaulio paveldo sąrašo. Sesijos metu bus priimami su Pasaulio paveldu susiję sprendimai dėl tvaraus vystymosi, įgyvendinimo gairių nuostatų, periodinių ataskaitų, pasaulio paveldo biudžeto ir kt.

Šiais metais taip pat bus svarstomas 27 objektų įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą. Pristatytos 9 gamtos, 16 kultūros ir 4 mišrios (gamtos ir kultūros) nominacijos. Lietuvos teritorijoje yra keturios vietovės įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktai. Šiuo metu rengiama Kauno modernizmo architektūros 1919–1939 paraiška į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą.

40-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje bus nagrinėjamas klausimas dėl Kuršių nerijos išsaugojimo būklės. Sprendimas turėtų būti priimtas liepos 13-14 d.

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Lietuva dalyvauja stebėtojo teisėmis. Šiuo metu Pasaulio paveldo komitetui pirmininkauja Turkija. Kitos šalys narės: Pietų Korėjos Respublika, Libanas, Peru, Filipinai, Lenkija, Tanzanija, Angola, Azerbaidžanas, Burkina Faso, Kroatija, Kuba, Suomija, Indonezija, Jamaika, Kazachstanas, Kuveitas, Filipinai, Portugalija, Tunisas, Vietnamas ir Zimbabvė.

Iš viso atidarymo ceremonijoje dalyvavo apie 800 atstovų iš daugelio Pasaulio šalių. Sesija vyks iki liepos 20 d., kurioje Lietuvai atstovauja LR nuolatinės atstovybės prie UNESCO ambasadorius Arūnas Gelūnas, Kultūros viceministras Romas Jarockis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė, Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Rugilė Balkaitė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato kultūros paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė Kepežinskienė.