Trečioje vietoje atsidūrė Prancūzija, po jos seka Portugalija ir Airija, rašoma UNICEF ataskaitoje, parengtoje atlikus tyrimą, kurio metu buvo palyginti 43 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir ES šalių duomenys.

Paskutinėse sąrašo vietose yra Naujoji Zelandija, Kolumbija, Meksika, Turkija ir Čilė.

Ataskaitoje matyti, kad COVID-19 pandemijos metu uždarius mokyklas, daugelyje šalių ženkliai sumažėjo vaikų akademinių įgūdžių lygis.

UNICEF tyrimų biuro „Innocenti“ direktorius Bo Viktoras Nylundas paaiškino, kad vaikai įvairiose srityse dar iki pandemijos patirdavo sunkumų.

„Dabar, susidurdamos su kylančiu ekonominiu netikrumu, šalys privalo daug dėmesio skirti vaikų švietimui, sveikatai ir gerovei, kad užtikrintų jų ateities perspektyvas ir laimę, taip pat mūsų visuomenių ekonominį saugumą.“

Nustatyta, kad visose 43 šalyse maždaug 8 milijonai penkiolikmečių – apytiksliai pusė šiai amžiaus grupei priklausančių vaikų – nemoka gerai rašyti ir skaičiuoti, taigi ir suprasti elementariausių tekstų. Didžiausia tokių vaikų dalis yra Bulgarijoje, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Kipre ir Meksikoje.

Tačiau pastebėta ir teigiamų dalykų – vaikų mirtingumas sparčiai mažėja, yra sumažėjęs ir bendras paauglių savižudybių skaičius, be to, daugiau vaikų baigia mokyklą.

Kita vertus, ataskaitoje nerimaujama dėl psichinės sveikatos, mat vaikų pasitenkinimas gyvenimo kokybe krenta. Vienintelė šalis, kurioje šiuo atžvilgiu pastebėtas ženklus teigiamas pokytis, buvo Japonija.

Be to, pablogėjo ir fizinė vaikų sveikata, o viršsvorio turinčių vaikų skaičius nuolat didėja.

„Pasibaigus pandemijai, gauti duomenys tapo nerimą keliančia vaikų gerovės gaire, ypač kalbant apie vaikus, kilusius iš palankių sąlygų neturinčių bendruomenių“, – teigė B. Nylundas.

„Tai, su kokiais iššūkiais tenka susidurti vaikams, rodo, kad turime imtis aiškios, holistinės, visą vaikystės laikotarpį apimančios metodikos, kad patenkintume jų poreikius kiekvienu jų gyvenimo etapu.“