Europos lyderių derybose Graikija negaus didelių nuolaidų, tačiau bus stengiamasi ją išlaikyti euro zonoje, nes nuo to priklauso Europos Sąjungos (ES) reputacija, sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius.

"Jeigu įsivaizduojame graikų idealų sprendimą ir Angelos Merkel idealų sprendimą, tai galutinis sprendimas bus žymiai arčiau A.Merkel idealaus sprendimo su kažkokiais reveransais graikų referendumui, bet, ko gero, ne tokiais dideliais, kokių tikėtųsi Alexio Tsipro (Aleksio Tsipro) politikai", - BNS trečiadienį sakė V.Vobolevičius.

Pasak jo, graikai antradienį į skubiai sušauktą euro zonos viršūnių susitikimą atvyko prastai pasiruošę, ir tai leidžia įtarti, kad valdantieji referendumo laimėti nesitikėjo.

"Susidaro vaizdas, kad graikai nesitikėjo laimėti savo referendumo, nes jie atvyksta prastai pasiruošę ir šiek tiek pasimetę. () Galvojo, kad pralaimės ir tada atsakomybę perleis kažkam kitam, o politinės žalos neturės, nes kovojo iki paskutiniųjų", - mano politologas.

V.Vobolevičiaus vertinimu, ilgai atidėlioti sprendimai sekmadienį turės būti priimti, antraip kentėtų pačios ES reputacija.

"Pagrindinė problema ES yra reputacija. Jeigu Graikiją išgelbėsi pernelyg dosniai, paskatinsi kitas vyriausybes, kurios yra linkusios pernelyg išlaidauti, tai daryti ir tikėtis, kad sugebės išsiderėti sau naudingą situaciją. Jeigu bausi labai griežtai ir išmesi Graikiją, žlunga euro reputacija kaip vieningos valiutos. Išmetus Graikiją, atsirastų tarsi skirtingi eurai: eurai šalių, kurios gali būti išmestos, ir eurai šalių, kurios yra stiprios", - sako V.Vobolevičius.

Jis pastebi, kad kalbant apie Graikijos problemą, tiek tarp kaltinančių, tiek tarp palaikančių graikus vyrauja gana stereotipinis problemos supratimas. Pasak V.Vobolevičiaus, iš dalies neteisios yra abi pusės. Nors graikams užkrauta finansinė našta šiuo metu iš tiesų yra didelė ir neefektyvi, tikėtis, kad ypač palengvinus sąlygas situacija šalyje išsispręs savaime yra naivu dėl joje paplitusios korupcijos ir mokesčių vengimo, darančio visą ekonominę sistemą nenašią.

"Nors graikai sumažino savo išlaidas ir bando mažinti skolą, mažėjantis BVP palieka skolos nuošimtį nuo BVP didelį, todėl išeina, kad Graikija smaugiasi, o skola arba nemažėja, arba netgi auga. Ir tai yra labai rimti argumentai. () Tačiau tie, kurie sako, kad graikai jau atkentėjo ir reikia juos paleisti ir sudaryti sąlygas ekonomikai augti, taip pat yra neteisūs, kadangi pagrindinė bėda yra tai, kad jų ekonominė sistema yra nenaši", - teigia V.Vobolevičius.

Pasak jo, dėl skirtingo požiūrio į situaciją gali būti sudėtinga susitarti ir Europos vadovams, kurių dalis priklauso dešiniosioms politinėms jėgoms, pasisakančioms už taupymą, o kita dalis, remiama kairiųjų pažiūrų rinkėjų, linkusi atlaidžiau žiūrėti į Graikiją.

ES ragina Graikiją šią savaitę pristatyti detalias reformas, kurias Atėnai įsipareigotų įgyvendinti mainais už finansinę paramą.