Rumunijos premjeras Victoras Ponta (Viktoras Ponta) pirmadienį artėjo prie pergalės mažesne nei tikėtasi persvara pirmajame prezidento rinkimų rate, nors esama nuogąstavimų, kad jis gali atšaukti reformas, kuriomis siekiama kovoti su išsikerojusia korupcija vienoje skurdžiausių Europos valstybių.

Pirmieji daliniai oficialūs rezultatai, paskelbti suskaičiavus apie 91 proc. balsų, rodo, kad už V.Pontą sekmadienį balsavo 40 proc. į rinkimus atėjusių rinkėjų.

„Esu patenkintas, kad tiek daug rumunų išreiškė pasitikėjimą mano programa, kuria siekiama vystyti Rumuniją ir užbaigti nesutarimus“, – sakė V.Ponta.

Tačiau lenktynės yra atkaklesnės nei tikėtasi – pagrindinis jo varžovas, 55 metų liberalas Klausas Iohannis (Klausas Johanis) iš vokiškai kalbančios mažumos šiuo metu turi 30,5 proc. balsų.

Šie rinkimai laikomi itin svarbiu išbandymu anksčiau komunistinei šaliai, tokiu metu, kai demokratija patyrė nesėkmių kai kuriose kaimyninėse valstybėse, tokiose kaip Vengrija, ir kai Ukrainos krizė supurtė santykius tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos.

Rumunijoje rinkimų kampaniją temdė skandalas su daugeliu tyrimų dėl korupcijos, kurių kai kurie vykdomi premjero sąjungininkų atžvilgiu, ir su sąskaitų suvedinėjimu tarp V.Pontos ir jo seno priešininko, prezidento Traiano Basescu (Trajano Besesku).

Populiarus centro dešinės T.Basescu, kuris kaltino V.Pontą esant buvusiu šnipu, negali valdyti trečią kadenciją. Jis ir V.Ponta dvejus audringus metus drauge dirbo Rumunijos politikos viršūnėje.

V.Ponta ir K.Iohannis tikriausiai varžysis antrajame rinkimų rate lapkričio 16 dieną.

„Balsavau už gero darbo Rumuniją“, – sekmadienį sakė K.Iohannis.

Kad ir kas perims prezidento postą, jam teks spręsti virtinę neatidėliotinų klausimų, tarp jų – recesiją ir nuolatinius kaltinimus korupcija ir blogu valdymu.

Rumunijos valstybės vadovas yra atsakingas už užsienio politiką ir aukščiausių pareigūnų, tokių kaip prokurorai, skyrimą skurdžiausioje po Bulgarijos ES valstybėje.

„Manau, kad šie rinkimai gali būti brandumo išbandymas Rumunijai“, – sakė Corina Rebegea (Korina Rebedža) iš Vašingtone įsikūrusio nepriklausomo nepelno instituto „Centre for European Policy Analysis“.

Šiai šaliai reikia „prezidento, kuris galėtų įspausti aiškų pojūtį vizijos dėl to, kaip mums toliau statyti demokratinę valdymo sistemą ir įstatymo valdžią, ir įrodyti, kad 25-eri pereigos metai yra kažko verti“, sakė ji.

Teisingumas pavojuje?

Nors reformuojant teisingumo sistemą buvo padaryta pažanga – dėl korupcijos net buvo įkalintas buvęs ministras, – daugelis baiminasi galimos priešiškos reakcijos.

Nors 42 metų V.Ponta žadėjo išsaugoti teisingumo sistemos nepriklausomybę, vandenį drumstė jo dažni kaltinimai, kad Nacionalinė kovos su korupcija valdyba (DNA) yra šališka.
Pernai gruodį, per vadinamąjį juodąjį antradienį, V.Pontos vyriausybė priėmė virtinę naujų įstatymų, kuriais buvo suteikta neliečiamybė renkamiems pareigūnams.

Tos permainos galiausiai buvo blokuotos, bet epizodas pasitarnavo kaip žadintuvo skambutis V.Pontos kritikams.

„Kovoti su korupcija svarbu, bet ji turi nuvesti prie nuteistų žmonių turto konfiskavimo. Nieko nedaroma dėl vengimo mokėti mokesčius“, – sakė 70 metų pensininkė, buvusi inžinierė Ileana Diamantopol (Iliana Diamantopol).

Reikia greitų reformų 

Ekspertai viliasi, kad atidesnis žvilgsnis iš Briuselio apsaugos nuo bet kokios regresijos.

Po dvejų paralyžiuojančių kohabitacijos metų Rumunijai reikia greitai vykdyti reformas, ypač – viešojo administravimo srityje.

Recesijos ištiktai ekonomikai taip pat žūtbūt reikia postūmio, nes vidutinis mėnesinis atlyginimas šalyje yra 380 eurų, o daugiau kaip penktadalis jaunesnių jei 25 metų žmonių neturi darbo.

„Tikiuosi, kad kitas prezidentas stengsis suteikti jaunimui šansą ir skatinti smulkųjį verslą, kuriam tenka sunkiausia našta – mokesčių yra per daug“, – sakė 57 metų buhalterė Elena Pascu (Elena Pasku), savo balsą atidavusi Bukarešto centre.

Užsienio investicijos pastaruosius penkis ketvirčius mažėjo, daugiausia – dėl chroniško Rumunijos nesugebėjimo valdyti investicijų programų ar korektiškai naudoti Europos lėšų, sakė Gaboras Hunya (Gaboras Hunia) iš strateginių studijų instituto „Vienna Institute for International Economic Studies“ (WIIW).

Ekonomikos augimas šiemet, kaip tikimasi, sumažės iki 2,2 proc. nuo 3,5 proc. 2013 metais, rodo vyriausybės prognozės.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį po pietų buvo 35 proc. – kiek didesnis nei tuo pačiu laiku per rinkimus 2009 metais.