„Ryžtingai ginsime jūsų teises ir interesus, tam pasitelkdami visus dvišalius ir tarptautinius mechanizmus“, – pareiškė V. Putinas, sakydamas kalbą Pasauliniame Rusijos tėvynainių kongrese.

Pasak jo, valstybė ir toliau rems Tėvynainių paramos ir teisių gynimo fondą, teikiantį paramą užsienyje gyvenantiems rusams.

Jis priminė, kad šis fondas padėjo įsteigti 20 šalyse 26 teisinės pagalbos centrus, finansuoti 200 projektų ir suteikti teisinę pagalbą 70 tūkst. žmonių.

Savo kalboje V. Putinas pabrėžė, kad pasaulyje klostosi sudėtinga padėtis, didėja įtampa ir nenuspėjamumas, pakertami tarptautinės teisės pagrindai, „pasitelkiama rusofobija ir kitos kraštutinio agresyvaus nacionalizmo formos“, ypač Ukrainoje, Baltijos šalyse ir daugelyje kitų valstybių.

„Perrašoma istorija, kovojama su paminklais, rusų kalba. Žmonės įbauginami ir tiesiog terorizuojami. Kiekvieno žmogaus natūralus siekis išsaugoti savo nacionalines šaknis vadinami nusikaltimu, separatizmu. Teisė į žodžio laisvę ir savųjų tradicijų išsaugojimą šiurkščiai pakertama“, – aiškino Rusijos prezidentas.

Perspėjo apie ortodoksų suskaldymo pasekmes

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įspėjo, kad nesutarimai tarp ortodoksų Bažnyčių gali sukelti „rimčiausių pasekmių“, kai Konstantinopolio patriarchatas, nepaisant Rusijos protesto, suteikė Ukrainai teisę įsteigti nepriklausomą Bažnyčią.

V. Putinas pirmą kartą viešai pakomentavo beprecedentį religinį ginčą, dėl kurio Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nutraukė ryšius su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchatu.

„Norėčiau pabrėžti vieną dalyką: politikavimas tokioje jautrioje srityje visada nuveda iki rimčiausių pasekmių – ypač tiems, kas tai daro“, – Maskvoje surengtame Pasauliniame Rusijos tėvynainių kongrese kalbėjo prezidentas.

V. Putinas, per kurio valdymą Rusijoje išaugo Ortodoksų Bažnyčios įtaka, palaiko glaudžius asmeninius ryšius su religiniu lyderiu patriarchu Kirilu. Prezidentas pareiškė, kad šiuo metu „mėginama suplėšyti saitus“ tarp Rusijos Bažnyčios ir užsienyje gyvenančių tikinčiųjų.

„Mūsų bendra pareiga, kalbant visų pirma apie liaudį – išsaugoti dvasinę ir istorinę vienybę“, – pridūrė jis.

Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas Stambule – svarbiausia stačiatikių pasaulio institucija – anksčiau šį mėnesį suteikė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai, kuri ilgiau kaip 300 metų buvo kontroliuojama iš Maskvos, teisę į autonomiją.

Patriarchas Kirilas atsisakė pripažinti šį sprendimą, išvadino Konstantinopolio patriarchatą „atskalūnišku“ ir apkaltino jį „pažeidus visas taisykles“.

Šis Konstantinopolio žingsnis veikiausiai sumažins Rusijos įtaką Ukrainoje, kur Maskva, 2014 metais aneksavusi Krymą, remia šalies vakarinėje dalyje veikiančius separatistus.

Dauguma parapijų istoriškai buvo pavaldūs Maskvos patriarchatui, tačiau dabar daugelis jų gali pereiti į naująją nepriklausomą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, nepaisydamos Maskvos įspėjimų.