Rusijos valstybinė televizija parodė vaizdo reportažą, kuriame V. Putinas priklaupia prie gėlėmis padengto 27 metus šaliai vadovavusio I. Karimovo kapo istoriniame Samarkando mieste, į kurį Rusijos lyderis užsuko grįždamas iš Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo Kinijoje.

V. Putinas taip pat susitiko su Uzbekistano premjeru Šavkatu Mirzijojevu, – tai galima laikyti dar vienu ženklu, kad būtent jis pakeis aiškaus įpėdinio neturėjusį I. Karimovą, apie kurio mirtį po insulto buvo pranešta praėjusį penktadienį.

Daugelį metų žmogaus teisių gynėjų kritikuotas už žiaurų susidorojimą su disidentas I. Karimovas save vaizdavo esantį stabilumo garantu bei gynėju nuo radikalaus Afganistane paplitusio islamo ir triuškinantį fundamentalistų grupes savo valstybėje, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai.

Tačiau Rusijos lyderis gyrė I. Karimovą už „stabilumo“ išsaugojimą ir pažadėjo, kad Rusija „darys viską, kad palaikytų uzbekų tautą ir Uzbekistano vadovybę“.

„Galite visiškai mumis pasikliauti, kaip galite (pasikliauti) savo ištikimiausiais draugais“, – sakė V. Putinas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Š. Mirzijojevas, buvęs ištikimas I. Karimovo bendražygis, V. Putinui atsakė, kad Uzbekistano ryšiai su Rusija yra „visai strateginiai“ ir Taškentas sieks „toliau juos plėtoti“, nurodė „Interfax“.

„Jūsų šiandieninis apsilankymas daug pasako, ir mes esame jums labai dėkingi“, – sakė Š. Mirzijojevas, palygindamas Rusijos vadovo vizitą su „tikro draugo pečiu“ tokiu „sunkiu metu“.

Vaizdo reportaže taip pat parodyta, kaip V. Putinas sveikinasi su I. Karimovo juodai apsirengusia našle Tatjana ir jaunesniąja dukra Lola marmuru išklotoje salėje priešais didžiulį velionio šalies prezidento portretą.

Džihadistų baimė

I. Karimovas buvo vienas iš kelių sovietinių lyderių, išsilaikiusių valdžioje ir po jų respublikų paskelbimo nepriklausomomis nuo Maskvos 1991 metais. Valdydamas jis savo geležiniu kumščiu traiškė islamistines grupuotes šalyje.

Būdamas valdžioje jis sugebėjo laviruoti tarp Maskvos ir Vakarų, vienu metu šioje, 32 milijonus gyventojų turinčioje šalyje, buvo įsikūrusi JAV bazė, iš kurios buvo vykdomos operacijos gretimame Afganistane.

Pasak apžvalgininkų, Maskva yra suinteresuota tvarkingu valdžios pasikeitimu šioje nuskurdusioje šalyje, baimindamasi dėl džihadistų grėsmės pietiniuose savo pakraščiuose ir, galbūt, tikėdamasi įgyti daugiau įtakos Uzbekistane.

„Stabilumas prie pietinių sienų Rusijai visada buvo vienas iš prioritetų, ypač šiomis dienomis, baiminantis, kad („Islamo valstybės“ grupuotė) gali pasinaudoti valdžios vakuumu“, – sakė naujienų agentūrai AFP Vašingtono universiteto regiono politikos ekspertas Scottas Radnitzas (Skotas Radnicas).

Kremlius gali bandyti labiau palenkti Uzbekistaną į savo pusę, pasiūlydamas Taškentui geresnį sandorį dėl beveik 2 mln. Rusijoje dirbančių uzbekų migrantų, arba dosnią paskolą, sakė S. Radnitzas. Tačiau naujoji šalies vadovybė greičiausiai ir toliau laikysis savo senojo kurso, pridūrė jis.

„Kaip ir anksčiau, ji nesudės visų kiaušinių į Rusijos krepšį“, – sakė ekspertas.