V. Putinas Kryme turi atidaryti naują elektrinę ir susitikti su visuomenės nariais, paskelbė Kremlius.

Šis Juodosios jūros pusiasalis prie Rusijos buvo prijungtas 2014-ųjų kovą, po prorusiško lyderio nušalinimo Kijeve. Aneksiją smerkia Kijevas ir Vakarai, bet sveikino dauguma rusų.

Rusija tvirtino, kad prisijungdama Krymą ištaiso istorinę neteisybę: 1954 metais Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė pusiasalį Ukrainai. Aneksija smarkiai padidino V. Putino populiarumą.

Tačiau dėl šios aneksijos ir dėl Maskvos paramos separatistams Ukrainos rytuose Vakarai įvedė Rusijai plačias sankcijas.

"Kovo 18-oji yra išskirtinė diena Sevastopoliui, Krymui ir visai šaliai", - V. Putinas sakė per naujų jėgainių atidarymo Sevastopolio uostamiestyje ceremoniją.

Pasak jo, šių jėgainių paleidimas žymi "dar vieną svarbų žingsnį stiprinant Krymo energetinį saugumą".

Kijevas 2015 metų pabaigoje liovėsi tiekti Krymui elektros energiją, todėl pusiasalis tapo priklausomas nuo povandeninio kabelio, jungiančio su Rusija. Dėl šios priežasties pusiasaliui neretai pasireikšdavo energijos stygius.

Šios jėgainės pernai atsidūrė skandalo centre, JAV paskelbus sankcijas Rusijos pareigūnams, perdavusiems Krymui Vokietijos energetikos milžinės "Siemens" pagamintas dujų turbinas, tokiu būdu pažeidžiant Maskvai įvestas Europos Sąjungos sankcijas.

"Nėra pažangos"

Rusijoje kovo 18-oji buvo oficialiai paskelbta „Krymo susivienijimo su Rusija diena“. Ji minima renginiais visoje šalyje, o Kryme yra nedarbo diena.

Pagrindinėje Simferopolio aikštėje šventei buvo pastatyta scena. Plakatai parduotuvių vitrinose ir ant viešojo transporto primena apie „Krymo sugrįžimo į Tėvynę“ penktąsias metines.

„Yra naujumo, nepriklausomybės, laisvės pojūtis“, – naujienų agentūrai AFP sakė pensininkė, buvusi mokytoja Valentina Dorožko. Jis sakė, jog pasijautė „atgimusi“, kai valdžią perėmė Rusija.

Krymo gyventoja Marina Tiščenko sakė, kad jei referendumas pusiasalyje būtų surengtas šiandien, „dar daugiau žmonių balsuotų už prisijungimą prie Rusijos“.

Tačiau penktą dešimtį metų einantis Olegas Ivanovas ragino V. Putiną keisti kursą.

„Jei mums įvestos sankcijos, reikia susėsti, derėtis ir kažką keisti, – AFP sakė jis. – O jei pažangos nėra, tada laikas kažkam kitam daryti ėjimą.“

„Amžinai Rusijos dalis“

V. Putinas 2014 metų kovo 18-ąją pasirašė susitarimą su vietos atstovais dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Dviem dienomis anksčiau buvo įvykęs referendumas, kurį Kijevas ir Vakarai vadina neteisėtu.

Prokremliška žiniasklaida pirmadienį skelbė pranešimus apie valdant Rusijai Kryme įvykusias teigiamas permainas.

„Pasaulyje didėja supratimas, kad Krymas yra ir amžinai bus Rusijos dalis“, – laikraščio „Izvestija“ skiltyje rašė Rusijos aukštųjų parlamento rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko.

Tačiau liberali spauda pažymi, kad dėl Krymo prijungimo rusai tapo neturtingesni ir labiau atskirti nuo pasaulio.

Krymo perėmimas išprovokavo Rusijoje euforiją ir patriotizmo bangą, bet praėjus penkeriems metams pusiasalis valdžiai „nebėra politinės naudos šaltinis“, rašė liberalus laikraštis „Novaja Gazeta“.

Kovo pradžioje paskelbti Visuomenės nuomonės fondo (FOM) apklausos rezultatai parodė, kad tik 39 proc. rusų mano, jog Krymo aneksavimas atnešė Rusijai daugiau naudos nei žalos. 2014-aisiais taip manė 67 proc. respondentų.