Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paneigė, kad jo šalis planuoja vėl atidaryti Šaltojo karo laikų pasiklausymo postą Kuboje, kai naujos JAV sankcijos dėl Ukrainos smarkiai padidino įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos.

Trečiadienį Rusijos dienraštis „Kommersant“, cituodamas kelis šaltinius vyriausybėje, nurodė, kad Maskva ir Havana praėjusią savaitę, kai prezidentas Vladimiras Putinas aplankė Kubą, „iš principo“ susitarė iš naujo atidaryti Lurdeso bazę.

Tačiau V.Putinas paneigė, kad Rusija vėl atidarys tą bazę, įsteigtą 1964 metais – po to, kai kilus Kubos raketų krizei JAV ir tuometinė Sovietų Sąjunga atsidūrė prie branduolinės konfrontacijos slenksčio.

„Tai netiesa, mes šio klausimo neaptarinėjome“, – Brazilijoje žurnalistams sakė V.Putinas.

„Pagal susitarimą su mūsų draugais kubiečiais mes uždarėme savo centrą. Neturime planų atnaujinti jo darbo“, – sakė jis.

Kremliaus šeimininkas kalbėjo vos kelios valandos po to, kai Vašingtonas taikėsi į Rusijos bendroves finansų, kariniame ir energetikos sektoriuose.

Ukrainoje suintensyvėjus kovoms tarp vyriausybinių pajėgų ir promaskvietiškų separatistų, Europos Sąjunga (ES) taip pat sugriežtino baudžiamąsias priemones Rusijai.

Rusija Lurdeso žvalgybos bazę, esančią į pietus nuo Havanos, V.Putino įsakymu uždarė 2001 metais – ir siekdama sutaupyti lėšų, ir taip pat dėl to, kad suartėjo su Jungtinėmis Valstijomis po rugsėjo 11-osios teroro atakų.

Tačiau vėliau, pašlijus ryšiams su Vakarų šalimis dėl Ukrainos krizės, Maskva pademonstravo naują susidomėjimą Lotynų Amerika ir savo Šaltojo karo metų sąjungininke Kuba.

Vos už 250 kilometrų nuo JAV krantų esanti stotis buvo didžiausias Sovietų Sąjungos slaptas karinis postas užsienyje, kuriame kadaise dirbdavo iki 3 000 žmonių.

Prieš V.Putino vizitą Kuboje, per jo kelionę po Lotynų Amerikos šalis, Rusija sutiko nurašyti 90 proc. Havanos skolų, išlikusių nuo Sovietų Sąjungos laikų – iš viso apie 32 mlrd. JAV dolerių.

Rusija už Lurdeso bazės nuomą paskutiniais jos veiklos metais mokėdavo Kubai po 200 mln. dolerių per metus.

Kai kurie analitikai užsiminė, kad V.Putinas šios elektroninės žvalgybos bazės veiklos atnaujinimu gali naudotis kaip koziriu santykių su Vašingtonu srityje.

„Potencialiai tas susitarimas įmanomas, – sakė strateginių tyrimų centro „Public Political Studies Center“ vadovas Vladimiras Jevsejevas. – Tačiau tai yra politinis sprendimas“.

Vėl atidariusi tą sovietinių laikų bazę, kuri buvo pritaikyta šnipinėti Jungtines Valstijas, Rusija galėtų perimti delikačią JAV informaciją, pavyzdžiui, komunikaciją per palydovus ir radijo signalus iš laivų bei povandeninių laivų.