V. Putinas tikisi sustiprinti politinius ir karinius ryšius su Kinija, Vakarams taikant precedento neturinčias sankcijas dėl Maskvos išpuolio prieš Ukrainą.

Maskvos puolimas Ukrainoje Pekinui yra opus klausimas.

Kinija stengėsi užimti neutralią poziciją konflikto atžvilgiu, tačiau pasiūlė diplomatinę paramą savo strateginei sąjungininkei Rusijai.

Savo įžanginėse kalbose, kurios buvo pasakytos prieš privačias derybas ir buvo prieinamos visuomenei, abiejų šalių lyderiai tiesiogiai neužsiminė apie Ukrainą.

„Siekiame stiprinti Rusijos ir Kinijos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą“, – V. Putinas pokalbio vaizdo ryšiu pradžioje sakė Xi Jinpingui, pavadindamas Kinijos vadovą „brangiu draugu“.

Kremliaus vadovas taip pat pasidžiaugė Maskvos ir Pekino pastangomis atremti „precedento neturintį Vakarų spaudimą ir provokacijas“.

„Didėjančios geopolitinės įtampos kontekste Rusijos ir Kinijos strateginė partnerystė tampa vis svarbesniu stabilizuojančiu veiksniu“, – teigė V. Putinas.

Turime tą patį požiūrį į vykstančių pasaulinio geopolitinio klimato pokyčių priežastis, eigą ir logiką.

„Turime tą patį požiūrį į vykstančių pasaulinio geopolitinio klimato pokyčių priežastis, eigą ir logiką“, – pridūrė jis.

Vakarams stengiantis sumažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, V. Putinas atkreipė dėmesį į Azijos energijos rinkas.

„Rusija tapo viena iš naftos eksporto į Kiniją lyderių“, – sakė V. Putinas.

Rusijos vadovas teigė, kad kitų metų pavasarį laukia Xi Jinpingo atvykstant valstybinio vizito į Maskvą.

V. Putinas teigė, kad tokia kelionė „pademonstruos visam pasauliui Rusijos ir Kinijos ryšių tvirtumą svarbiausiais klausimais, taps pagrindiniu dvišalės santykių politikos metų įvykių“.

„Stiprinti strateginį bendradarbiavimą“

Xi Jinpingas per vertėją pareiškė, kad „esant sudėtingai ir toli gražu ne vienareikšmiškai tarptautinei situacijai“ Pekinas yra pasirengęs „stiprinti strateginį bendradarbiavimą su Rusija, suteikti viena kitai plėtros galimybių, būti pasauliniais partneriais mūsų šalių žmonių labui ir siekiant stabilumo visame pasaulyje“.

Valstybinis Kinijos transliuotojas CCTV savo reportaže apie susitikimą įvykius Ukrainoje pavadino krize.

Šio žodžio pavartojimas žymi nukrypimą nuo įprastų Kinijos kalbų apie „situaciją Ukrainoje“, o toks pokytis gali atspindėti didėjantį Kinijos susirūpinimą dėl karo eigos.

„Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinija atkreipė dėmesį į tai, jog Rusija niekada neatsisakė konfliktą spręsti diplomatinėmis derybomis, už ką ji (Kinija) yra dėkinga“, – sakė CCTV.

Maskvos ir Pekino ryšiai sustiprėjo po to, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Praėjusią savaitę abi šalys surengė bendras karinio jūrų laivyno pratybas Rytų Kinijos jūroje.

Kinija, įsipareigojusi draugauti su Rusija „be jokių apribojimų“, atsisakė kritikuoti Maskvos veiksmus Ukrainoje, kaltindama JAV ir NATO išprovokavus Kremlių, ir pasmerkė Vakarų sankcijas Rusijai.

Kremlius savo ruožtu tvirtai palaikė Kiniją kilus įtampai su JAV dėl Taivano.

Pastaruoju metu Rusija ir Kinija susiduria su vidiniais sunkumais.

V. Putinas mėgina išlaikyti vidaus paramą ilgiau nei Maskvos tikėtasi užsitęsusiam karui, o dėl padidėjusio COVID-19 sergančiųjų skaičiaus Kinijos ligoninės yra perpildytos.