Dėl krizės kaltindamas Vakarų politiką Artimuosiuose Rytuose, V. Putinas atsikirto į Lenkijos ir kitų šalių pareiškimus, kad Rusija bendradarbiauja su Baltarusija, siekdama atsiųsti migrantus prie Europos Sąjungos sienos.

„Noriu, kad visi žinotų. Neturime su tuo nieko bendra, – pareiškė jis interviu laidai „Maskva. Kremlius. Putinas“, kurią transliavo televizijos kanalas „Rossija-24“ (VGTRK).

Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) antradienį apkaltino V. Putiną surežisavus precedento neturinčią migrantų, mėginančių nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, bangą ir pavadino tai ataka, galinčia destabilizuoti Europos Sąjungą.

V. Putinas taip pat pareiškė, kad Europos lyderiams reikia kalbėtis su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, jei jie nori išspręsti krizę, tūkstančiams migrantų, kurių dauguma – iš Artimųjų Rytų – įstrigus pasienyje.

„Kiek suprantu, Aliaksandras Lukašenka ir (Vokietijos kanclerė Angela) Merkel yra pasirengę pasikalbėti vienas su kitu“, – teigė Rusijos prezidentas.

„Tikiuosi, tai nutiks artimoje ateityje – tai yra svarbiausia“, – pridūrė jis.

V. Putinas darkart apkaltino dėl krizės Vakarus, pareiškęs, kad jų politika Artimuosiuose Rytuose yra priežastis, dėl kurios migrantai apskritai nori patekti į Europą.

„Turėtume nepamiršti, iš kur šios su migrantais susijusios krizės atsirado. Ką, ar Baltarusija yra šių problemų priežastis?“ – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.

„Ne, šias priežastis sukūrė pačios Vakarų šalys, įskaitant Europos šalis. Jos yra politinio, karinio ir ekonominio požiūrio“, – pridūrė jis.

Į stovyklą atvežta palapinių, šildytuvų

Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi lapkričio 8 dieną, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.

Migrantai, daugiausia kurdai, kelias dienas yra įstrigę pasienyje tvyrant nulinei temperatūrai; jie įsirengė palapinių stovyklą ir kūrena malkas, kad sušiltų.

Baltarusijos teigimu, šiuo metu ten yra apie 2 tūkst. žmonių, įskaitant nėščiąsias ir vaikus. Lenkija savo ruožtu tvirtina, kad pasienyje yra 3–4 tūkst. migrantų, o kasdien ten jų atvyksta vis daugiau.

Šeštadienį baltarusių pareigūnai pranešė, kad į pasienio stovyklą atgabeno palapinių ir šildytuvų – tai reiškia, kad ši stovykla prie ES sienų galėtų tapti pusiau nuolatine.

Valstybinė naujienų agentūra BelTA pranešė, kad pareigūnai stovykloje stato palapines ir kad ten buvo pristatytas generatorius.

„Baltarusijos pusė daro viską, kad aprūpintų juos tuo, ko jiems reikia. Atvežta vandens, malkų, humanitarinės pagalbos“, – agentūrai „BelTA“ sakė Valstybės sienos komiteto vadovo pavaduotojas Iharis Butkevičius.

Įtampa neslūgsta

Pavieniai bandymai neteisėtai kirsti sieną ir toliau tęsiasi, o Lenkijos policija šeštadienį pranešė, kad netoli sienos esančiame miške buvo rastas jauno siro kūnas.

Policija sakė, kad jo mirties priežasties nustatyti kol kas nepavyko, o maždaug 100 migrantų grupė naktį bandė kirsti sieną toje pačioje vietovėje.

Pasak pagalbos grupių, nuo krizės pradžios vasarą abiejose sienos pusėse rastų mirusių migrantų skaičius išaugo iki 11.

ES kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Baltarusija tai neigia ir kaltina Lenkiją pažeidžiant savo humanitarinius įsipareigojimus dėl to, kad ši neįsileidžia migrantų.

Įtampa pasienyje, kur iš abiejų pusių buvo dislokuoti tūkstančiai karių, tebėra didelė.

ES planuoja naujas sankcijas

Kitą savaitę ES turėtų išplėsti baudžiamąsias priemones Minskui, įtraukdama naujas sankcijas už „prekybą žmonėmis“.

Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas interviu prancūzų laikraščio „Le Figaro“ šeštadienio numeriui sakė, kad sankcijos bus „patvirtintos ir pritaikytos“.

Jis sakė, kad sankcijos, be kita ko, palies Baltarusijos valstybines oro linijas „Belavia“, kurios kaltinamos gabenusios migrantų grupes iš Turkijos ir kitur į Minską.

ES penktadienį pareiškė, kad pastangos sustabdyti migrantų, plūstančių prie Baltarusijos sienos su Europos Sąjunga, srautą duoda rezultatų, Ankarai uždraudus Sirijos, Irako ir Jemeno piliečiams iš Turkijos oro uostų skristi į Baltarusiją.

Tuo metu turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad kaltinti Turkiją ar jos nacionalines oro linijas dėl krizės Lenkijos pasienyje su Baltarusija yra „klaidinga“.

„Keliautojai vyksta į Baltarusiją, o iš ten – į Lietuvą, Lenkiją ir kitas ES šalis. Kaltinti dėl to Turkiją arba „Turkish Airlines“ tiesiog yra labai klaidinga, netikslinga“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Maskvos parama Minskui

Baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus penktadienį pareiškė, kad Minskas pasiruošęs imtis „pačių griežčiausių ir kraštutinių“ priemonių, jeigu ES įvestų naujų sankcijų Baltarusijai, o gynybos ministras Viktaras Chreninas perspėjo, kad jo šalis pateiktų griežtą karinį atsaką į bet kokias atakas, susijusias su migrantų krize prie sienos su Lenkija.

Padidėjus įtampai dėl migrantų krizės prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, Rusija anksčiau penktadienį pranešė surengusi „neplaninį karinės parengties patikrinimą“ ir išsiuntusi į Baltarusiją oro desantininkų dalinį.

Demonstruodama palaikymą Minskui Rusija šią savaitę taip pat buvo pasiuntusi savo strateginių bombonešių patruliuoti Baltarusijos oro erdvėje.

Tačiau Maskvos parama Minskui dažnai būna atsargi, o V. Putinas interviu sakė, kad A. Lukašenka žengė visiškai savarankišką žingsnį, kai anksčiau šią savaitę pagrasino nutraukti rusiškų dujų tranzitą per Baltarusiją į Europą.

„Tiesą sakant, pirmą kartą apie tai išgirdau, – sakė V. Putinas. – Jis man to niekada nesakė, net neužsiminė. Na, tikriausiai gali [nutraukti tranzitą]. Bet tai nebūtų gerai.“

A. Lukašenka ketvirtadienį pagrasino blokuoti gamtinių dujų tiekimą Europai atsakant į bet kokias naujas sankcijas dėl migrantų krizės jo šalies pasienyje su ES nare Lenkija.

Jis užsiminė, kad Baltarusija galėtų uždaryti dujų tranzitą iš Rusijos į Europos Sąjungą per dujotiekį Jamalas–Europa.

Kremlius penktadienį patikino, jog Rusija ir toliau vykdys savo įsipareigojimus energetikos srityje ir kad A. Lukašenka nederino savo pareiškimo su Maskva.