Obama ragina Rusiją pradėti derybas su Ukraina

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Rusiją pradėti derybas su naująją Ukrainos valdžia, arba jos laukia naujos pirmaujančių ekonomikoje pasaulio valstybių sankcijos, jei Maskvos provokacijos tęstųsi.

Per dvi dienas susitikęs ir pasikalbėjęs su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais, B.Obama pasakė, kad susirinkę lyderiai turėjo galimybę įsitikinti, kad strategijos atžvilgiu jie žengia vienoje gretoje, kai Ukrainoje tvyro neapibrėžtumas.

B.Obama paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „imtis dialogo“ su Ukrainoje išrinktuoju prezidentu Petro Porošenko, kuris bus prisaikdintas šeštadienį po pergalės rinkimuose gegužės 25 dieną.

„Rusija turi pasinaudoti šia galimybe, – sakė B.Obama. – Rusija turi pripažinti, kad prezidentas P.Porošenkas yra teisėtai išrinktas Ukrainos lyderiu, ir įtraukti vyriausybę Kijeve“.

JAV prezidentas taip kalbėjo per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) po jųdviejų bendravimo Briuselyje, kai baigėsi G7 šalių vadovų susitikimas.

D.Cameronas, savo ruožtu, pažymėjo, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje prieštarauja demokratinėms vertybėms, ir pridūrė, jog „nuo pat šios krizės pradžios, G-7 buvo vieningos“.

Donecko separatistai paskelbė numušę Ukrainos armijos lėktuvą ir du sraigtasparnius

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos ginkluoti separatistiniai dariniai tvirtina per pastarąją parą virš Slovjansko numušę du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnius ir vieną lėktuvą.

„Slovjanske girdimi reti pavieniai artilerijos šūviai. Mieste per parą buvo numuštas vienas lėktuvas ir du Ukrainos pajėgų sraigtasparniai“, – ketvirtadienį pranešė Pietryčių fronto informacijos centro vadovas Konstantinas Knyrikas.

Nepriklausomi ir kiti šaltiniai šios informacijos dar nepatvirtino.

Dėl Slovjanske vykstančių ginkluotų susirėmimų atjungta elektros pastotė ir sutriko vandens tiekimas. „Atjungtos dvi elektros tiekimo linijos, todėl Slovjanske elektros negauna vandenį tiekiančios komunalinės įmonės „Voda Donbasa“ įrenginiai. Todėl be vandens liko dar trys miestai – Kramatorskas, Družkovka ir Konstantinovka“, – sakė K.Knyrikas.

Kovotojai taip pat apkaltino Ukrainos karius sunaikinus elektros transformatorių netoli centrinės rajono ligoninės Krasnyj Lymane.

„Vakar Krasnyj Lymano miestelyje buvo susprogdintas elektros transformatorius netoli centrinės rajono ligoninės, dėl to rajonas liko be elektros. Praėjusią naktį, 1 val., buvo girdimi šūviai iš ukrainiečių pozicijų. Taip pat apgriautas geležinkelio stoties pastatas Krasnyj Lymane“, – kalbėjo informacijos centro vadovas.

K.Knyrikas taip pat užsiminė apie ukrainiečių pajėgų vykdomas represijas Krasnyj Lymano mieste.

„Išvakarėse milicijos darbuotojai perdavė ukrainiečių kariams informaciją apie Krasnyj Limane esančius savigynos kovotojus. Jėgos struktūros išsivedė bemaž 25 savigynos aktyvistus. Du iš jų buvo paleisti, nes jų pavardžių nebuvo milicijos perduotuose sąrašuose. Kitų likimas nežinomas“, – sakė jis.

Pasak K.Knyriko, Ukrainos pajėgos siekia išaiškinti rinkimų komisijos, organizavusios referendumą dėl Donecko liaudies respublikos nepriklausomybės, narius. „Jie siekia surasti ir išgaudyti tuos žmones, kurie susiję su referendumo organizavimu arba buvo įtraukti į rinkimų komisijos narių sąrašus. Be to, jie grasina gyventojams, reikalauja nemokamai nešti jiems maistą. Žmonės išsigandę ir yra priversti paklusti“, – kalbėjo jis.

Kijevas intensyvina karinę operaciją prieš separatistus Ukrainos rytuose

Ukrainos rytinio regiono pagrindiniame Donecko mieste naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį aidėjo šūviai, tęsiantis vyriausybinių pajėgų susirėmimams su prorusiškais sukilėliais, pranešė vietos pareigūnai.

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos kovotojai toliau kontroliuoja tą teritoriją, bet Ukrainos vyriausybė paskelbė intensyvinanti saugumo pajėgų kampaniją ir pasiuntusi tankus T-64.

„Naktis praėjo gana ramiai. Pasak Širokij gyvenvietės gyventojų, girdėjosi šūviai“, – sakoma Donecko miesto administracijos pranešime, kuriame minimas pietinis priemiestis.

Apie milijoną gyventojų turinčiame Donecke padėtis tapo artima anarchijai po įnirtingų susirėmimų tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškų sukilėlių šios miesto tarptautinio oro uosto prieigose.
Kaip praneša žiniasklaida, per tas kautynes žuvo apie 40 žmonių, daugiausiai separatistų, o oro uostas liks uždarytas bent iki šio mėnesio pabaigos, nes jame neįmanoma užtikrinti skrydžių saugumo.

Donecko gatvės buvo beveiks visiškai ištuštėjusios ir yra kontroliuojamos sukilėlių, įrengusių daug patikros postų.

Ukrainos pajėgos, pradėjusios „antiteroristinę operaciją“ prieš beveik du mėnesius, suintensyvino veiksmus antradienį, nukreipdamos pagrindinį puolimą į sukilėlių tvirtovę Slovjanską, esantį už daugiau nei 100 kilometrų į šiaurę nuo Donecko.

Du ukrainiečiai kariai žuvo per šią savaitę vykusius susirėmimus, taip pat buvo nukauta daug sukilėlių, nurodė Kijevas.

Dėl šių kovų nutrūko vandens tiekimas penkiuose miestuose, įskaitant Slovjanską.

Trečiadienio vakarą Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios tame mieste kovotojų šaudmenų sandėlį.

Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė pasiųsianti į rytų regioną trečią Nacionalinės gvardijos batalioną.

Savanoriškos Nacionalinės gvardijos nariai, padedantys reguliariosioms pajėgoms, turėtų ten atvykti per ateinančias 10 dienų.

Atskirame pranešime Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad tankai T-64 buvo pasiųsti netoli Slovjansko saugoti pajėgų, vykdančių karines operacijas tame regione, pozicijų.

Ukrainos saugumo pajėgos sunaikino kovotojų šaudmenų sandėlį Slovjanske

Ukrainos vyriausybinės pajėgos sunaikino prorusiškų kovotojų šaudmenų sandėlį separatistų tvirtove tapusiame rytiniame Slovjansko mieste, pranešė vienas kariškių atstovas.

„Per antiteroristinę operaciją saugumo pajėgos, naudodamos minosvaidžius, Slovjanske ką tik sunaikino vieną iš didžiausių separatistams priklausančių šaudmenų sandėlių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė šalies rytuose vykdomos karinės kampanijos prieš prorusiškus sukilėlius štabo atstovas Vladyslavas Selezniovas.

Jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia „antiteroristinės operacijos aktyviąją fazę“ rytiniame regione.

Rusija negalėjo leisti Krymui tapti NATO dalimi, sako Putinas

Rusija neturėjo garantijų, kad Ukraina neįstos į NATO, ir negalėjo leisti, kad istorinė Rusijos teritorijos dalis – Krymo pusiasalis – „būtų inkorporuota“ į šį karinį aljansą, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Noriu, kad visi aiškiai tai suprastų. Mes vedėme išimtinai diplomatinį ir taikų dialogą – noriu tai pabrėžti – su savo partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Reaguodami į mūsų bandymus vesti tokį dialogą ir derėtis dėl priimtino sprendimo jie parėmė antikonstitucinį valstybės perversmą Ukrainoje ir po to mes negalėjome būti tikri, kad Ukraina netaps Šiaurės Atlanto karinio bloko dalimi“, – sakė V.Putinas trečiadienį interviu prancūzų žiniasklaidai.

„Tokioje situacijoje negalėjome leisti, kad istorinė Rusijos teritorijos dalis su daugiausia etninių rusų populiacija būtų inkorporuota į tarptautinį karinį aljansą, ypač dėl to, kad krymiečiai norėjo būti Rusijos dalis. Aš atsiprašau, bet mes negalėjome pasielgti kitaip“, – sakė jis.

V. Putinas sako esąs pasirengęs susitikti su naujuoju Ukrainos prezidentu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su naujuoju Ukrainos prezidentu per šią savaitę Prancūzijoje įvyksiančias sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinių iškilmes.

Interviu prancūzų televizijai TF1 ir radijui „Europe1“, kuris buvo transliuotas trečiadienį, Rusijos lyderis taip pat smarkiai užsipuolė JAV bandymus izoliuoti jo šalį dėl Ukrainos krizės.

Paklaustas, ar penktadienį Normandijoje susitiktų su Ukrainos išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka ir paspaustų jam ranką, jei tai būtų galima organizuoti, V.Putinas atsakė: „Neplanuoju nieko vengti“.

„Bus kitų svečių ir aš nieko iš jų nevengsiu. Kalbėsiuosi su jais visais“, – pridūrė jis.

V.Putinas taip pat kandžiai atmetė amerikiečių teiginius, kad jie turi įrodymų apie Rusijos karinį kišimąsi Ukrainoje.

„Įrodymų? Pažiūrėkime! – sakė jis. – Visas pasaulis prisimena JAV valstybės sekretorių demonstruojant Irako masinio naikinimo ginklų įrodymus, mojuojant kažkokiais mėgintuvėliais su skalbimo milteliais JT (Jungtinių Tautų) Saugumo Taryboje“.

„Galiausiai JAV pajėgos įsiveržė į Iraką, Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) buvo pakartas, o vėliau pasirodė, kad Irake niekada nebuvo jokių masinio naikinimo ginklų“, – kalbėjo V.Putinas.

Paklaustas, ar, jo nuomone, JAV pareigūnai meluoja, V.Putinas atsakė: „Nėra jokių ginkluotųjų pajėgų, jokių „Rusijos instruktorių“ Ukrainoje – ir niekada nebuvo“.

V.Putinas Prancūzijoje ketvirtadienį arba penktadienį turi susitikti su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, bet JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) atsisakė pasiūlyti jam oficialų susitikimą.

Rusijos lyderis sakė, kad negali suprasti tokios pozicijos, bet tvirtino, kad yra atviras susitikimui su JAV prezidentu.

„Tai jo pasirinkimas, aš esu pasirengęs dialogui“, – sakė V.Putinas.

Jis taip pat apkaltino Jungtines Valstijas veidmainiškumu dėl „agresyvių“ bandymų nubausti Rusiją dėl Ukrainos.

„Mes neturime beveik jokių karinių pajėgų užsienyje, tačiau pažiūrėkite: visur pasaulyje yra amerikiečių karinės bazės, amerikiečių kariai už tūkstančių kilometrų nuo jų sienų, – sakė jis. – Jie kišasi į tos ar kitos valstybės vidaus reikalus, tad sunku kaltinti mus piktnaudžiavimu“.

Didysis septynetas perspėja Rusiją dėl galimų tolesnių sankcijų už veiksmus Ukrainoje

Pasaulio lyderiai, pirmąkart nuo praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio susitikę be Rusijos prezidento, trečiadienį paragino Vladimirą Putiną liautis destabilizuoti padėtį Ukrainoje, nes priešingu atvejus Maskvai bus įvestos griežtesnės sankcijos.

Tuo tarpu V.Putinas, kuris nebebuvo pakviestas į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, kai Rusija kovą aneksavo Krymą, pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Ukrainos išrinktuoju prezidentu.

G-7 lyderiai išreiškė viltį, kad dar gali įvykti "konstruktyvių" diskusijų su V.Putinu per sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-ųjų metinių iškilmes, kurios vyks penktadienį Prancūzijoje, tačiau pabrėžė, kad Maskva vis tiek gali sulaukti tolesnių baudžiamųjų priemonių.

Bendrame pareiškime jie pažymėjo, kad V.Putinas turi pripažinti Ukrainoje gegužės 25 dieną vykusių prezidento rinkimų rezultatus, atnešusius pergalę provakarietiškam verslo magnatui Petro Porošenkai, liautis kurstyti neramumus kaimyninės šalies rytuose ir atitraukti savo pajėgas nuo jos sienos.

"Veiksmai, kuriais destabilizuojama rytų Ukraina, yra nepriimtini ir privalo liautis, - pabrėžė susitikimo dalyviai. - Esame pasiruošę sugriežtinti tikslines sankcijas ir imtis reikšmingų papildomų, varžančių priemonių, kad Rusijai tektų daugiau sumokėti, jeigu įvykiai to reikalaus."

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) anksčiau užsipuolė Rusijos "tamsiąją taktiką" Ukrainoje, sakydamas karingą kalbą Varšuvoje, kuri priminė kai kurias gūdžiausias Šaltojo karo dienas.

B.Obama neparodė jokių ženklų, kad nori susitikti su Rusijos lyderiu, nors jie abu dalyvaus Normandijos desanto atminimo ceremonijoje.

Kitų G-7 lyderių, kurių ekonomikos labiau priklausomos nuo Rusijos negu Jungtinių Valstijų, tonas buvo švelnesnis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad Europos lyderiai turėtų įvertinti Rusijos veiksmus per viršūnių susitikimą birželio pabaigoje ir "pagalvoti, ar tolesnės sankcijos būtinos".

Tačiau A.Merkel, kuri planuoja susitikti su V.Putinu Prancūzijoje, taip pat pabrėžė, jog "svarbiausia - būti konstruktyviems", ir kad tolesnės sankcijos įsigaliotų tik tuomet, jeigu nebūtų "visiškai jokios pažangos".

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), kuris yra suplanavęs ketvirtadienį dalyvauti atskirose vakarienėse Paryžiuje tiek su V.Putinu, tiek su B.Obama, sutiko, kad "dialogas ir deeskalavimas turėtų būti skatinami".

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) savo ruožtu sakė perduosiantis panašią žinią V.Putinui per jųdviejų susitikimą ketvirtadienį.

Rusija nepuoselėja planų atgaivinti imperiją, sako Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad egzistuoja kokie nors planai atgaivinti Rusijos imperiją, ir sakė, kad jo šalies plėtra vyks tik tarp savų sienų.

„Mes neskatinsime rusiškojo nacionalizmo ir neketiname atgaivinti Rusijos imperijos“, – sakė V.Putinas trečiadienį interviu prancūzų žiniasklaidai.

Taip jis sureagavo į reporterių prašymą pakomentuoti savo žodžius, kad Sovietų Sąjungos žlugimas „buvo didžiausia geopolitinė 20-ojo amžiaus katastrofa“. Korespondentai taip pat paklausė V.Putino: „Ką jūs siūlote: rusiškąjį nacionalizmą ar Rusijos imperijos atkūrimą iki jos ankstesnių sienų?“.

„Norime vystyti savo šalį tarp savo pačių sienų, žinoma. Bet – ir tai labai svarbu – kaip ir kitos šalys kitose pasaulio dalyse norime naudotis modernia politika ir gerinti savo konkurencinį pranašumą, įskaitant ekonominę integraciją. Štai ką darome posovietinėje erdvėje Muitų sąjungoje ir, dabar, taip pat Eurazijos sąjungoje“, – sakė jis.

„Ką aš turėjau omenyje, kai pasakiau, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo viena didžiausių humanitarinių – visų pirma humanitarinių – 20-ojo amžiaus katastrofų? Aš turėjau omenyje tai, kad visi Sovietų Sąjungos piliečiai gyveno sąjunginėje valstybėje nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, o jai žlugus 25 mln. rusų staiga tapo užsienio piliečiais“, – sakė V.Putinas.

„Tai buvo didžiulė humanitarinė katastrofa. Ne politinė ar ideologinė katastrofa, o išimtinai humanitarinė suirutė. Šeimos buvo perskirtos, žmonės neteko savo darbo ir pragyvenimo lėšų ir neturėjo būdų normaliai vieni su kitais bendrauti. Tai buvo problema“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.