Šis pareiškimas, išsakytas prasidėjus Kremliaus vadovo tradicinei didelei metų pabaigos spaudos konferencijai, atrodo perteikiantis V. Putino abejones, ar pasaulinis atšilimas yra lemiamas žmonijos veiklos, ar gamtinių priežasčių.

„Pasaulio klimato kaitos priežasčių niekas nežino, – žurnalistams sakė jis. – Žinome, kad per mūsų Žemės istoriją buvo atšilimo ir atvėsimo laikotarpių, ir tai gali būti priklausoma nuo visatos procesų.“

Vis dėlto jis pridūrė, kad pasaulinis atšilimas gali sukelti pavojų Rusijos Arkties miestams ir gyvenvietėms dabartinėje amžinojo įšalo zonoje.

Maskvoje šiuo metu nusistovėjus gruodžiui neįprastiems šiltiems orams, V. Putinas sakė, kad Rusijoje šiltėjimo tempas yra 2,5 proc. didesnis nei kitur planetoje.

„Mūsų šaliai šis procesas labai rimtas, – kalbėjo V. Putinas. – Dėsime pastangas, kad iki minimumo sumažintume pasekmes mūsų šaliai.“

V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį, jog klimato kaita gali paskatinti gamtinius gaisrus, niokojančius potvynius ir sukelti kitų neigiamų padarinių.

Jis pabrėžė, kad Rusija laikėsi Paryžiaus klimato sutarties, įpareigojančios valstybes imtis priemonių pasaulio klimato šiltėjimui sulėtinti.

Jis tvirtino, kad Rusijos tarša yra daug mažesnė nei didelėse Vakarų valstybėse.

Trečiadienį viena į šiaurę nuo Maskvos esanti meteorologijos stotis užfiksavo 5,4 Celsijaus laipsnio temperatūrą. Tai aukščiausia gruodžio temperatūra per daugiau kaip šimtmetį.

Apkalta D. Trumpui

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) apkalta surengta išgalvotais pagrindais ir pridūrė netikįs, kad Amerikos lyderis neteks posto.

„Kalbant apie mūsų tolesnį dialogą iki D. Trumpo prezidentavimo pabaigos, jūs jau lyg keliate klausimą, kad jis baigiasi. Aš tuo kaip tik abejoju. Dar laukia Senatas, o ten respublikonai, kaip man žinoma, turi daugumą“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.   

„Vargu bau jie norės nušalinti nuo valdžios savo partijos atstovą dėl kažkokių, mano požiūriu, visiškai išgalvotų priežasčių“, – sakė jis. 

Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui dėl telefoninio pokalbio, per kurį jis spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį inicijuoti tyrimą jo potencialaus varžovo 2020-ųjų rinkimuose Joe Bideno (Džo Baideno) atžvilgiu.  

V. Putinas sakė manąs, jog demokratai panaudojo tai kaip pretekstą apkaltai, kai jiems nepavyko įspeisti D. Trumpo į kampą dėl tariamo Maskvos kišimosi į prezidento rinkimus, kuriuose jis iškovojo netikėtą pergalę. 

„Viena rinkimus pralaimėjusi partija, Demokratų partija, siekia rezultatų jau kitomis priemonėmis ir pateikia D. Trumpui kaltinimą susimokius su Rusija. Vėliau paaiškėja, kad jokio sąmokslo nebuvo. Tai negali būti apkaltos pagrindas“, – kalbėjo Rusijos vadovas.  

„Tada jie sugalvojo kažkokį spaudimą Ukrainai“, – pridūrė jis. 

START sutartis

Rusija iki metų pabaigos pasirengusi pratęsti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Vladimiras Putinas.

„Pateikėme savo pasiūlymą. Aš jau kalbėjau, noriu dar kartą pakartoti: mes iki pat metų pabaigos esame pasirengę paprasčiausiai imti ir pratęsti esamą naująją START sutartį“, – sakė V. Putinas per tradicinę didelę metų pabaigos spaudos konferenciją.

„Jei rytoj mums paštu atsiųs... Arba mes pasirengę pasirašyti ir nusiųsti į Vašingtoną – tegul padeda ten savo parašus atitinkami vadovai, tarp jų prezidentas“, – sakė Rusijos lyderis, bet pridūrė: „Kol kas nėra jokių atsakymų į visus mūsų pasiūlymus.“

„Jei nebus naujosios START, tai iš viso pasaulyje nebus nieko, kas sulaikytų ginklavimosi varžybas, o tai, mano nuomone, blogai“, – pabrėžė jis.

Naujoji START sutartis – tai 2011 metų vasario 5-ąją įsigaliojęs dvišalis Rusijos ir JAV susitarimas, ribojantis Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių. Sutarties galiojimo laikas – 10 metų, bet numatyta galimybė ją abipusiu susitarimu pratęsti dar penkeriems metams.

Šių metų vasario 5 dieną prasidėjo kontrolinis sutarties įvykdymo terminas; pagal jo sąlygas Rusijai ir JAV turi likti iki 1 550 dislokuotų branduolinių galvučių ir iki 700 dislokuotų jas nešti galinčių tarpžemyninių balistinių raketų, povandeninių laivų balistinių raketų ir sunkiųjų bombonešių arba iki 800 dislokuotų ir nedislokuotų nešėjų.

Maskva ne kartą ragino Vašingtoną kuo greičiau pradėti realias derybas dėl naujosios START sutarties pratęsimo. Tačiau amerikiečiai delsia atsakyti, o JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) padėjėjas Timas Morrisonas (Timas Morisonas) gegužės pabaigoje pareiškė, kad prezidentas dėl šios sutarties likimo tikriausiai apsispręs tik 2020 metais.

Ukrainos dujų tranzito koridorius

Rusija suinteresuota ne tik pasirašyti dujų tranzito sutartį su Ukraina, bet ir ją vykdyti, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog mes neketiname pasirašyti sutartį tam tikram laikui tam, kad po to nutrauktume tranzitą. Ne. Mes tuo nesuinteresuoti. Tai patogus maršrutas, mes norime“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.

Jis pareiškė, kad Rusija savo veiksmuose remsis Stokholmo tarptautinio arbitražo priimtu sprendimu jos ginče su Ukraina dėl dabartinės dujų tranzito sutarties, ir priminė apie dar didesnę Kijevo skolą Maskvai už obligacijas.

„Dujų karas“, – taip atsakymą į Ukrainos žurnalisto klausimą pradėjo Rusijos lyderis.

„Jūs kalbėjote apie 3 mlrd. JAV dolerių. Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad dalis mūsų lėšų iš Rusijos nacionalinio gerovės fondo buvo investuota į Ukrainos vertybinius popierius – 3 mlrd. dolerių. Yra Londono teismo sprendimas dėl to, jis nevykdomas“, – akcentavo V. Putinas.

Komentuodamas Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo „Gazprom“ tapo Ukrainos „Naftogaz“ skolingas 2,6 mlrd. JAV dolerių, V. Putinas sakė: „Kalbant apie dujų santykius – tai yra tokia sunki, labai jautri tema. Mes norime išspręsti šią problemą. Esu tikras kaip teisininkas pagal pagrindinį išsilavinimą, kad šis Stokholmo sprendimas ne teisinio, ne teisės, o veikiau politinio pobūdžio. Vienas iš Stokholmo teismo sprendimo argumentų (dabar čia esantiems tai atrodys keistai, bet bus įdomu) skelbia: „dėl sudėtingos ekonominės padėties Ukrainoje“. Na, tai kažkokia nesąmonė! Tačiau parašė. Bent jau būtų susilaikę nuo tokio įrašo“.

„Na gerai, yra teismo sprendimas. Tai tiesa. Turime tuo remtis. Mes tuo remsimės. Mes ieškosime visiems priimtino sprendimo, įskaitant ir Ukrainai. Išsaugodami, kaip jau ne kartą sakiau, nepaisant naujų statybų, infrastruktūros objektų, tokių kaip „Šiaurinio srauto“ pirmo ir antro, „Turkijos srauto“, tranzitą per Ukrainą. Klausimas yra dėl šio tranzito apimčių ir terminų, kuriais galima sudaryti sutartį“, – sakė V. Putinas.

„Bet aš manau, kad mes susitarsime. Beje, mes judame link šių susitarimų. Mes sieksime, kad Ukrainos pusė šiais susitarimais būtų patenkinta. Mes neturime jokio noro bloginti situaciją energetikos sektoriuje, kažkaip tuo pasinaudoti. Mes norime, kad Ukraina gautų normalius išteklius ir kad mūsų vartotojai Europoje būtų ramūs dėl to, jog mūsų santykiai su kaimynais yra normalūs“, – pridūrė jis.

„Beje, maršrutas per Ukrainą iki Europos yra ilgesnis nei per Baltijos jūrą, ir mums brangesnis. Tačiau nepaisant to, į Vidurio ir Pietų Europą tai – taip pat yra nusistovėjęs maršrutas, geras, ir esame pasirengę jį išsaugoti“, – pabrėžė V. Putinas.

Jis pakartojo, jog Rusija pasirengusi pasiūlyti Ukrainai gamtinių dujų su 20-25 proc. kainos nuolaida.

Ketvirtadienį Berlyne bus pratęstos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl gamtinių dujų tranzito nuo 2020-ųjų, tarpininkaujant Europos Komisijai, šįkart politiniu lygmeniu, kuriose iš Rusijos pusės dalyvaus energetikos ministras Aleksandras Novakas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

„Gazprom“ ir „Naftogaz“ sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų pabaigoje.

Bene pagrindinė kliūtis naujai sutarčiai, kuri, Ukrainos manymu, gali būti tik ilgalaikė, o Rusiją tenkintų ir trumpalaikė ar dabartinės pratęsimas, yra Maskvos reikalavimas Kijevui atsisakyti pretenzijų tarptautiniame arbitraže.

Gruodžio 10-ąją Paryžiuje susitikusiems Rusijos ir Ukrainos prezidentams Vladimirui Putinui ir Volodymyrui Zelenskiui kliūčių rusiškų dujų tranzito pratęsimui nuo 2020 metų pašalinti nepavyko.

I. Golunovo sulaikymas

Rusijoje penkiems teisėsaugininkams iškeltos baudžiamosios bylos dėl vadinamosios Golunovo bylos, ketvirtadienį pranešė prezidentas Vladimiras Putinas.   

Nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ žurnalistas Ivanas Golunovas birželio 6 dieną buvo sulaikytas Maskvoje ir apkaltintas narkotikų platinimu, tačiau po kelių dienų paleistas dėl įrodymų stokos.

I. Golunovo areštas išprovokavo didelį visuomenės pasipiktinimą ir beprecedentį solidarumą.

„Noriu jus informuoti, kad nuo pareigų nušalinti penki asmenys iš atitinkamų Vidaus reikalų ministerijos tarnybų. Jie visi atleisti iš Vidaus reikalų ministerijos organų. Visiems jiems iškeltos baudžiamosios bylos“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją. 

Jis nurodė, kad tyrimą atlieka Tyrimų komitetas.

V. Putinas taip pat nurodė neturįs informacijos apie asmenis, kurių užsakymu žurnalistui buvo pakišti narkotikai. 

„Dėl užsakovų kol kas neturiu informacijos“, – sakė prezidentas.

Tuo metu I. Golunovo advokatas Sergejus Badamšinas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad nieko nežino apie baudžiamąsias bylas penkiems VRM darbuotojams, dalyvavusiems sulaikant ir apieškant žurnalistą.  

„Nieko apie tai nežinau. Bet jeigu prezidentas tai pasakė, matyt, jis geriau žino“, – sakė S. Badamšinas.

Sulaikytas I. Golunovas tvirtino, kad narkotikai jam pakišti, o baudžiamoji byla susijusi su jo rinkta medžiaga apie ritualinių paslaugų verslą. 

Iš pradžių žurnalisto bylą tyrė sostinės policija. Jį paleidus, Maskvos policija, toliau tirdama narkotikų bylą, kurioje I. Golunovas buvo kaltinamasis, pradėjo patikrinimus žurnalistą sulaikiusių pareigūnų atžvilgiu. Vėliau Generalinė prokuratūra perdavė šią bylą Tyrimų komitetui.  

Praėjus septyniems mėnesiams po I. Golunovo paleidimo byloje vis dar nėra įtariamųjų. Gruodį žurnalistas kreipėsi į Federalinę saugumo tarnybą su prašymu atlikti patikrinimus jį sulaikant dalyvavusių policininkų atžvilgiu, nes Federalinė saugumo tarnyba (FSB), anot jo, nieko nedaro.  

„Meduza“ redakcija dirba Latvijoje, siekdama apeiti cenzūrą, tačiau kai kurie portalo žurnalistai gyvena Rusijoje.

Gegužės 9 dienos paradas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad buvusių SSRS šalių atsisakymas dalyvauti 75-ųjų pergalės metinių minėjime gegužės 9-osios parade Maskvoje būtų didelė klaida.

„Jei kas nors neatvažiuos dėl kažkokių dabartinių mūsų tarpvalstybinių santykių ypatumų, tai, manau, būtų didelė jų klaida. Todėl, jog tai reikš, kad jie nerodo deramos pagarbos tiems žmonėms, kurie kovojo ir atidavė savo gyvybę už jų pačių Tėvynės nepriklausomybę“, – kalbėjo V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.

Taip jis atsakė į žurnalisto klausimą, ar nesigaili, kad bendroje nugalėtojų kolonoje nebus kariškių iš visų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, įskaitant Ukrainą ir Sakartvelą.

Anksčiau Rusijos prezidentas pakvietė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių kariškių atstovus dalyvauti 2020 metų gegužės 9-osios renginiuose Raudonojoje aikštėje, skirtuose 75-osioms pergalės Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.

2015 metais Vakarų šalių lyderiai ignoravo kvietimus dalyvauti 70-ųjų pergalės metinių minėjime Maskvoje dėl numanomo Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje, todėl V. Putinas tą dieną sutiko Kinijos, Kubos ir kitų Kremliui draugiškų veikėjų draugijoje.

Europoje Pergalės diena minima gegužės 8-ąją, kai 1945 metais Europoje nacių Vokietijos pasidavimu baigėsi Antrasis pasaulinis karas.