Šioje šalyje visai neseniai po masinių protestų buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o Kijevui staiga atsisukus į Vakarus, santykiai su Rusija smarkiai pašlijo.

Tačiau dabar, praėjus beveik trejiems metams po persikėlimo į Ukrainą, A.Vetrovas tebėra įstrigęs teisinėje „juodojoje skylėje“ dėl sovietinius laikus primenančios biurokratijos, kurią jis manė palikęs Rusijoje.

„Tikėjausi, kad bent šioje šalyje pabėgsiu nuo nusikalstamo absurdo ir pradėsiu kurti demokratiją, tačiau negavau tokios galimybės“, – naujienų agentūrai AFP sakė 37 metų aktyvistas.

Jis yra vienas iš 400 rusų žurnalistų ir verslininkų, išvykusių į Ukrainą nuo 2014 metų, po to, kai viešai apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pažeidžiant jų pagrindines teises.

A.Vetrovas tvirtino, kad korumpuoti pareigūnai uždarė jo mobiliųjų telefonų verslą ir norėjo suimti jį, siekdami atkeršyti už jo organizuotus mitingus prieš V.Putiną.

Atsidūręs Ukrainoje vyras užpildė dokumentus prašydamas jam suteikti politinį prieglobstį. Tačiau migracijos tarnyba atmetė jo prašymą, o teismai pritarė šiam sprendimui.

„Migracijos tarnybos atstovas teisme sakė, kad Rusija yra demokratinė valstybė, ir kad ten negali būti jokio spaudimo opozicijai“, – sarkastiškai šypsodamasis teigė A.Vetrovas.

Šiuo metu jis neturi jokių ukrainietiškų dokumentų, netgi leidimo dirbti. Aktyvistas prisipažino bijąs, kad jam teks grįžti į Rusiją. Visgi tikimybė, kad šios dvi nesutariančios kaimyninės valstybės ims bendradarbiauti, yra gana menka.

„Jei jie pareikalaus mane išduoti Rusijai, Ukrainos pareigūnai gali tai padaryti“, – sakė A.Vetrovas.

Sulaužyti pažadai?

A.Vetrovo žlugusios viltys primena ir bendrą nusivylimą, kurį daugelis jaučia Ukrainoje. Jie sako, kad valdžia neištesėjo savo pažadų susidoroti su korupcija arba reformuoti girgždančią sistemą.

Susidūręs su pražūtingu konfliktu šalies rytuose su prorusiškais separatistais, Kijevas sulaukė kritikos dėl dalijamų, bet neįgyvendinamų pažadų.

2015 metų balandį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo sušvelninti griežtas pilietybės gavimo taisykles ir net suteikė pilietybę keliems rusams, kurie galėjo būti persekiojami dėl savo politinių pažiūrų.

Tačiau jis labai greitai nustojo vykdyti savo įsipareigojimą.

Per pastaruosius dvejus metus tik 15 rusų Ukrainoje buvo suteiktas politinis prieglobstis, o daugybės žmonių prašymai buvo atmesti.

Šalies migracijos tarnyba tvirtina, kad svarsto kiekvieną prašymą atskirai, ir visiškai laikosi Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso.

„Atliekame visus reikalingus patikrinimus, taip pat ir rusų“, – AFP sakė migracijos tarnybos atstovas Sergijus Gunka.

Tačiau dėl atmestų pareiškimų prieglobsčio prašantys asmenys lieka nežinioje, o už pabėgėlių priėmimą pasisakantys aktyvistai jaučiasi suglumę dėl tokios padėties.

„Jokių apsaugos garantijų“

Rusijoje Pavelui Šechtmanui grėsė iki penkerių metų įkalinimas už viename socialiniame tinkle pasidalintą Ukrainą remiantį pranešimą. Jis paliko savo šalį, bet Ukrainos migracijos tarnyba taip pat atmetė jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

„Ukrainos migracijos tarnyba nustatė, kad nesu persekiojamas Rusijoje dėl politinių priežasčių“, – AFP sakė 49 metų P.Šechtmanas.

Šie Rusijos piliečiai bei žmogaus teisių grupės mano, kad nors jie ir kritikuoja Kremlių, Ukraina vis dar gali laikyti juos potencialiais šnipais.

Jie taip pat nepatenkinti, kad Ukrainos migracijos tarnyboje vis dar nepavyko panaikinti didžiulės biurokratijos.

Prieglobsčio prašantiesiems padedančios aktyvistų grupės „No Borders“ atstovas Maksimas Butkevičius sakė, kad daugumos prašymų atmetimas yra „nesuprantamas“. Be to, pasak jo, Ukrainos patenkintų prašymų skaičius yra „daug mažesnis“ nei kaimyninėje Lenkijoje, Slovakijoje ar Vengrijoje.

Jis apgailestavo, kad pareigūnai linkę nekeisti ankstesnio sprendimo atmesti kurio nors asmens prašymą, net jei teismas patvirtina, jog tas asmuo turi teisę gauti prieglobstį. Pasak aktyvisto, ši optimizmo neteikia.

„Nėra garantijos, kad Ukrainoje gausite apsaugą“, – sakė M.Butkevičius.