Sirupo vakarėliai
Kai BBC žurnalistės Ruonos Meyer jaunesnysis brolis susidūrė su rimta priklausomybe nuo kosulio sirupo, ji pradėjo asmeninį tyrimą. R.Meyer komandos taikiklyje atsidūrė Lagoso gatvėse pardavinėjami iš opioidų gaminami ir iš pirmo žvilgsnio nekalti vaistai. Tyrimas atvėrė Nigerijos nusikalstamo pasaulio ir epidemijos, kuri naikina jaunus žmones visoje Vakarų Afrikoje, užkulisius.
Pasirodžius dokumentiniam filmui, apdovanotam ir specialiuoju "Emmy"prizu, kur kas aktyviau sujudo ir valdžia. Šiandien oficialioji su šia priklausomybe susijusi statistika atrodo geriau nei prieš kelerius metus. Tačiau apie viską – nuo pradžių.
Jauni nigeriečiai lengvai užkimba ant sirupo nuo kosulio kabliuko, nes jis pagamintas iš kodeino – opioido, kuris gali sukelti priklausomybę. Į priklausomybės liūną masiškai puolusių paauglių tėvai sielvartauja ir neslepia tiesiog nežinantys, kaip padėti savo vaikams. Čia paslysta net ir religingiausių šeimų dukterys.
Sielvartas, depresija, noras pritapti – tai tik kelios priežastys, dėl kurių Nigerijoje šie vaistai-narkotikai yra tokie populiarūs. Ir ne tik Nigerijoje, bet ir kitose kaimyninėse šalyse: Kenijoje, Ganoje, Nigeryje, Čade, Zimbabvėje.
Vietinės muzikos žvaigždės dainuoja apie aukštumas, į kurias juos pakelia sirupas nuo kosulio. Dar neseniai jo buvo galima įsigyti naktiniuose klubuose ir gatvėse. Paaugliai maišo vaistus su gaiviaisiais gėrimais arba geria tiesiai iš vaistų buteliuko vadinamuosiuose sirupo vakarėliuose.
Hussanas, dar žinomas kaip Baba Ibeji, dirbo farmacijos įmonėje "Bioraj". Tyrimo pradžioje tai buvo licencijuota firma, gaminusi sirupą nuo kosulio iš kodeino, pavadinimu "Biolin". Šiandien šios farmacijos įmonė jau yra sustabdžiusi "Biolin" gamybą, tačiau prieš kelerius metus bendrovė buvo pagrindinė sirupo tiekėja Šiaurės Nigerijoje.
Hussanas buvo vienas iš daugelio šios vaistų kompanijos darbuotojų, kurį, sudarinėjantį nelegalius sirupo nuo kosulio pardavimo sandorius, slapta filmavo BBC. Gerti ar gaminti šį vaistą nėra neteisėta, tačiau jį parduoti žmonėms, neturintiems gydytojo recepto, arba tiems, kurie neturi vaistų licencijos, yra įstatymų pažeidimas.
"Net jei kas nors nori nusipirkti 1 000 dėžių, mes jiems neduosime kvito", – kartą slapta filmuojant pasakojo naujųjų laikų narkobaronas Hussanas, taip paaiškindamas, kaip išvengia valdžios institucijų įsikišimo. Tokiu būdu sirupas sėkmingai tekėjo juodojoje rinkoje.
Baiminamasi, kad būtent šių vaistų masinis vartojimas prisidėjo prie islamistų judėjimo "Boko Haram" iškilimo šalies šiaurės rytuose.
Psichozė ir naktiniai reidai
Kaip ir visi opioidai, kodeinas priklauso tai pačiai cheminių medžiagų grupei kaip ir heroinas. Jis veiksmingai malšina skausmą, tačiau vartojamas dideliais kiekiais gali suteikti stiprų euforijos jausmą, o tai sukelia didelę priklausomybę ir ilgainiui turi griaunamą poveikį ne tik kūnui, bet ir psichikai.
Be inkstų, kitų organų pažeidimų ir traukulių, piktnaudžiavimas kodeino sirupu nuo kosulio gali sukelti psichozę – kliedesius, haliucinacijas ir net šizofreniją. Daugybė dėl šio sirupo vartojimo reabilitacijos centre atsidūrusiųjų yra tokie žiaurūs, kad personalui juos tenka prie grindų rakinti grandinėmis. Šie žmonės kelia pavojų patiems sau.
Šiaurės Nigerijoje kovos su narkotikais skyriaus pareigūnai reguliariai vykdydavo naktinius reidus, kad konfiskuotų ir sunaikintų kodeino sirupą, kuris paruoštas pardavimams gatvėse.
Prieš kelerius metus pareigūnai sirupą "Biolin" konfiskuodavo tonomis. Ir ne tik sirupą, bet ir ginklus, kuriuos nusikalstamos gaujos naudodavo savo verslui apsaugoti: tai būdavo peiliai, kardai ir net grandininiai pjūklai, kurių paskirtis – pulti su prekyba narkotikais kovojančius teisėsaugos atstovus.
Nigerijos senato vertinimu, 2018 m. tik dviejose šalies valstijose – Kane ir Džigavoje – kasdien buvo išgeriama net 3 mln. kodeino sirupo buteliukų. Pareigūnai tada buvo atviri: jie veikiausiai nekonfiskuodavo net 10 proc. rinkoje cirkuliavusio sirupo nuo kosulio.
Kita grėsmė
Po 2018 m. metais BBC atlikto tyrimo ir pasirodžiusio dokumentinio filmo, federalinė vyriausybė iš oficialiosios Nigerijos rinkos pašalino daugiau nei 2,4 mln. buteliukų sirupo nuo kosulio. Tai yra didžiulė kovos su narkotikais kampanijos dalyvių pergalė ir dideli finansiniai nuostoliai farmacijos kompanijoms, kurios anksčiau buteliuką sirupo parduodavo už maždaug septynis eurus.
Buvo suimta daugybė nusikalstama veikla užsiėmusių žmonių – ne tik farmacijos įmonių vadovų, darbuotojų, bet ir į skandalą įsivėlusių šiuo vaistu prekiavusių studentų. Su narkotikais kovojantys daliniai buvo nukreipti ir link Kamerūno sienos, kad užkirstų kelią sirupo gabenimui į užsienį.
Buvęs Billo ir Melindos Gatesų fondo Nigerijoje atstovas Mairo Mandara šalyje surengė daugybę renginių, šviečiančių apie kodeino žalą ir sukeliamą priklausomybę.
Panašu, kad bent jau Nigerijos oficialiosios statistikos kodeino epidemijos kreivė leidžiasi žemyn, tačiau šioje šalyje yra kitų grėsmių, susijusių su kitais vaistais.
Skirtingai nei kodeino sirupas, kuris buvo gaminamas Nigerijoje, skausmą malšinančios "Tramadol" tabletės yra importuojamos. Baiminamasi, kad būtent šių vaistų masinis vartojimas prisidėjo prie islamistų judėjimo "Boko Haram" iškilimo šalies šiaurės rytuose. Ši grupuotė yra prisiekusi ištikimybę kitiems džihadistams "Islamo valstybė".
Kai vyksite į karinę operaciją, jums bus leista išgerti vaistų. Jei juos vartosite kitais atvejais, būsite nužudytas, – pasakojo jis. – Jie mums sakė, kad pavartojus šių vaistų, mažiau bijosi – būsi stiprus ir drąsus.
Opioidais maitinami kovotojai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, morfino sudėtyje turintys vaistai "Tramadol" neturi didelio potencialo sukelti rimtų priklausomybių. Vis dėlto priklausomybės mastai visoje Vakarų Afrikoje tai akivaizdžiai paneigia. Skaičiuojama, kad Maiduguryje, Borno valstijos sostinėje, kas trečias jaunas žmogus yra priklausomas nuo šių vaistų.
Epidemiją galima sieti su ištisu karo dešimtmečiu: žmonės neteko savo namų, ūkių – visko, jų akyse buvo žudomi artimieji. Vartodami oficialiai vaistinėse tik su receptu, tačiau praktikoje ir be recepto lengvai parduodamus vaistus jie malšina sielvartą.
21-ų vyras, sulaikytas po to, kai pabėgo nuo "Boko Haram" priespaudos, pasakojo, kad ketverius metus gyveno miško stovykloje, kur stigo maisto ir vandens, bet ten visada buvo "Tramadol".
"Kai vyksite į karinę operaciją, jums bus leista išgerti vaistų. Jei juos vartosite kitais atvejais, būsite nužudytas, – pasakojo jis. – Jie mums sakė, kad pavartojus šių vaistų, mažiau bijosi – būsi stiprus ir drąsus."
"Tramadol" buvo skirtas tik grupuotės lyderiams ir tiems, kurie eina į mūšį. Buvęs kovotojas tikino, kad jie visi buvo priklausomi nuo šių skausmą malšinančių tablečių, kurių didžioji dalis gaminama Indijoje.
Idėja sukurti islamistų kovotojų armiją, maitinamą opioidais ir tada siunčiamą žudyti, baugina. Tačiau "Boko Haram" stebintys ekspertai neabejoja, kad šie ir kiti panašūs vaistai prisidėjo prie grupuotės žiaurumo. Svaiginasi ne tik kovotojai – svaiginamos ir kalinamos aukos. Taip malšinamos į nelaisvę paimtų merginų ir moterų raudos.
Remiantis 2017 m. Jungtinių tautų ataskaita, "Tramadol" į Afriką gabena Pietų Azijos tarptautinės nusikalstamos grupuotės. Nuo 2013 m. konfiskacijos Afrikoje į pietus nuo Sacharos išaugo nuo 300 kg per metus iki daugiau nei 3 t per tą patį laikotarpį.
Maža "Tramadol" kaina – vienas faktorių, kodėl šis vaistas yra prieinamas skurdžioje Afrikos valstybėje. Svarbų vaidmenį atlieka ir religija: musulmoniškoje valstybėje uždraustas alkoholis, todėl žmonės ieško kitų svaiginimosi būdų.
Vyriausybė stengiasi apriboti šių vaistų nuo skausmo įsigijimo galimybes, tačiau tai kelia pavojų, kad tie, kuriems iš tiesų reikia skausmą malšinančių vaistų, negalės jų įsigyti. "Tramadol" Nigerijoje dažnai skiriamas su vėžiu kovojantiems pacientams.
Naujausi komentarai