Priversti perkelti žalą

Kol turistai mėgavosi maudynėmis Viduržemio jūroje, pietų Sicilijoje dirbamose žemėse, tarp išdegusių ir dykumų kopas dabar primenančių šlaitų, vienas ūkininkas neseniai stebėjo, kaip jo karvės keliauja į skerdyklą. Po kelių mėnesių sausros jis tiesiog neturėjo kuo jas šerti, trūko vandens.

„Tai pragaištinga“, – su ašaromis akyse kalbėjo ūkininkas Lorenzo Iraci Sareri. Jis 40 metų ganė karves, bet tikino, kad niekada nėra matęs nieko panašaus.

Dalis pietų Italijos ir kitų Viduržemio jūros regionų, įskaitant Graikiją ir pietryčių Ispaniją, išgyvena vieną didžiausių per pastaruosius dešimtmečius sausrų. Pasak ekspertų, tai ypač pražūtinga, nes kritulių trūkumą dar labiau pablogino klimato kaitos sukelta aukštesnė temperatūra.

Dirbtiniai baseinai, iš kurių gyvūnai kadaise gerdavo vandenį, jo praktiškai nebesukaupia, gali pasiūlyti tik suskirdusios žemės. Kviečių varpos – mažos ir tuščiavidurės. Pergusos ežeras centrinėje Sicilijoje primena blyškų, sausą kraterį.

Tačiau daugeliui šių regionų vasara taip pat yra didžiausias turizmo sezonas – pagrindinis ekonominis išsigelbėjimas, kuriam, kaip baiminasi valdžios institucijos, taip pat grasina nepalankios naujienos apie vandens trūkumą.

„Esame priversti permesti žalą žemės ūkiui, tačiau turime stengtis nepakenkti turizmui, nes tai būtų dar blogiau“, – pripažino Sicilijos civilinės saugos vadovas Salvatore Cocina.

Jis pridūrė, kad žemės ūkis vis dar sunaudoja didžiąją dalį vandens, o gyventojai esą jo sunaudoja tik dalelę, net kai vasarą salą užplūsta milijonai turistų.

Valdžios institucijos teigė, kad pirmenybę teikia vandens tiekimui ligoninėms, verslui, kuris gamina svarbius produktus, pavyzdžiui, deguonį, ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Bet taip pat ir viešbučiams. Kaip tikino Sicilijos turizmo pareigūnė Elvira Amata, turistai esą net nepastebi sausros.

Tačiau už penkių žvaigždučių viešbučių kompleksų sausrų nualintoje salos pietinėje dalyje jos ženklai buvo akivaizdūs.

Neigiama reklama

Agrigente, žvelgiančiame į slėnį, kuriame stūkso kelių graikų šventyklų griuvėsiai, valdžios institucijos riboja vandens tiekimą. Kai kurie namai priemiesčiuose kelias savaites negauna vandens. Vandens trūkumas lėmė, kad keletas mažų nakvynės ir pusryčių namų taip pat turėjo išimti kai kuriuos kambarius iš rinkos arba nukreipti klientus į kitus viešbučius, pasakoja Italijos pagrindinės viešbučių asociacijos „Federalberghi“ vadovas Agrigente Francesco Picarella.

Bet labiausiai skaudino žiniasklaidos pranešimai, kuriuose buvo skelbiama, kad turistai neva bėga dėl vandens trūkumo. Pradėjus augti tokių antraščių kiekiui, labai sumažėjo rezervacijų, teigė F. Picarella. Regionas iš karto sureagavo, sukvietė pareigūnus ir paragino juos apsaugoti turistinį sezoną.

Agrigento meras Francesco Miccichè sakė, kad valdžios institucijos dažniau tiekia vandenį miesto centrui, kur yra dauguma nakvynės ir pusryčių namų, taip pat užtikrino krovininius vandeniu pripildytus automobilius viešbučiams. Kai kurie vis dar skundžiasi, kad turi mokėti už šiuos krovininius automobilius, tačiau dauguma viešbučių dabar gali tiekti vandenį, aiškino F. Picarella.

„Negaliu prabangos sektoriui pasakyti, kad jie ribotų dušus“, – pareiškė Verdura kurorto netoli Agrigento generalinis direktorius Isidoro di Franco. Jis su „The New York Times“ žurnaliste kalbėjosi sėdėdamas bare su vaizdu į žalius golfo aikštynus ir vešlius rožinius ir mėlynus dekoratyvinius augalus. Jis sakė, kad kurortas riboja vandens naudojimą ir perdirba vandenį, bet negali sumažinti pagrindinių poreikių.

Regioninė valdžia planuoja reklamos kampaniją, kad atsvertų baimę dėl sausros. Siciliečiai tvirtina, kad pietų Sicilija yra ne tik pasirengusi priimti turistus, bet esą desperatiškai jų laukia. „Jei iš mūsų atimsite turizmą, mes mirsime“, – pareiškė Cinzia Zerbini, Sicilijos atstovė didžiausioje Italijos ūkininkų asociacijoje „Coldiretti“.

Daugelis ūkininkų jau prarado viltį. Vienas iš jų, gyvenantis kalvose netoli pietų Sicilijos miestelio Caltanissetta, sakė, kad jo ožkos geria iš telkinių, kurie yra taip išdžiūvę, kad viena iš jų nugaišo, kai jos skrandyje sudžiūvo purvas.

Šiaurės rytų Sardinijos pagrindiniame ežere dabar teliko trečdalis jo įprasto tūrio. Vietos valdžios atstovas sakė, kad pareigūnai turėjo pasirinkti tarp turizmo ir žemės ūkio ir visiškai nutraukė vandens tiekimą drėkinimui. „Mes nusprendėme paaukoti žemės ūkį“, – prisipažino Sardinijos Nuoro provincijos prefektas Giancarlo Dionisi. Jis teigė, kad ūkininkams bus kompensuojami jų nuostoliai, bet žala, jei viešbučiai neturės vandens, gali būt skaudesnė.

Šią žiemą Portugalijoje, ištuštėjus rezervuarams, apelsinų augintojai skundėsi, kad golfo aikštynai vis dar buvo laistomi.

„Jei turistai, kurie atvyksta, negali nusiprausti, jie savo pasakojimais paskleidžia neigiamą reklamą“, – aiškino jis. Daugelis Sicilijoje esą buvo tokie dėkingi už finansinę naudą, kurią atneša turizmas, kad neprieštaravo vandens tiekimui turistams sausros metu.

Tačiau tai patinka ne visiems. Kai kurie ūkininkai teigia, kad padidėjęs dėmesys lankytojams Viduržemio jūros regionuose leido vešėti turizmui, kuris nepakankamai atsižvelgia į vietines sąlygas. „Vietos gyventojai susierzinę“, – tvirtino Francesco Vincenzi, Italijos žemės ūkio vandens valdybų asociacijos prezidentas.

„Jie jaučiasi papuolę į pavojų dėl pagrindinių išteklių, tokių kaip vanduo, prieinamumo“, – tikino jis.

Problema tik aštrės

Sausros paveiktame Ispanijos Katalonijos regione vietos gyventojai pradėjo kampaniją „#NoEnRaja“, kuri turėtų būti šifruojama kaip „negalite paimti kažko iš nieko“. Jie tvirtina, kad kartu su žemės ūkiu ir pramone, sparčiai augantis turizmo sektorius yra atsakingas už netinkamą ribotų išteklių valdymą.

Šią žiemą Portugalijoje, ištuštėjus rezervuarams, apelsinų augintojai skundėsi, kad golfo aikštynai vis dar buvo laistomi. „Pirmiausia ateina žmonės, tada golfo aikštynai, tada jūs“, – vietos pareigūną perfrazavo apelsinų augintojas Pedro Cabrita.

Kai kurie pareigūnai sureagavo į akivaizdų disbalansą. Pernai Graikijos Sifnos saloje meras paragino uždrausti privačių baseinų statybą. Ispanijoje neseniai buvo uždrausta papildyti baseinus, įskaitant ir esančius prabangiuose kurortuose.

Kaip teigia Samuelis Somotas iš Prancūzijos nacionalinės meteorologijos tarnybos, vis grėsmingesnės Viduržemio jūros regiono sausros kelia riziką būsimam dykumėjimui ir vandens karams.

Problema greičiausiai iš tiesų paaštrės: aukštesnės temperatūros lemia, kad gyvūnai ir augalai yra labiau ištroškę, o ežerai ir kiti telkiniai greičiau išgaruoja, teigia Sicilijos žemės ūkio meteorologijos tarnybos direktorius Luigi Pasotti.

Šiais metais „Coldiretti“ skelbė, kad Sicilijos ūkiai vidutiniškai prarado daugiau nei 50 proc. savo kviečių derliaus.

Pietų Apulijos regione medaus sumažėjo 60 proc., nes buvo taip sausa, kad daugelis augalų negalėjo žydėti. Prognozuojama, kad tame regione alyvuogių derlius dėl sausros taip pat kris perpus.

Sicilijoje sausra dabar išryškina seniai egzistuojančias vandens valdymo problemas. Dideli kiekiai vandens prarandami dėl prastos infrastruktūros. Pavyzdžiui, Agrigente praradimai gali siekti net daugiau nei 50 proc., teigia pareigūnai.

Italijos vyriausybė paskelbė, kad vandens projektams skirs 12 mlrd. eurų. Po metų pažadų ekspertai skeptiškai vertina, ar projektai iš tiesų gali būti įgyvendinti artimiausiu metu.

Italijos bankas skaičiavo, kad žemės ūkio produkcija Sicilijoje praėjusiais metais dėl klimato sukeliamų šokų sumažėjo, tačiau turizmas – augo.