Vyras rado 34 kg sveriantį perlą didžiulio dvigeldžio moliusko tridaknos kriauklėje, kurią užkabino inkaru per audrą jūroje, sakė vietos turizmo departamento vadovė Cynthia Amurao (Sintija Amurao), šio žvejo teta.

Žvejys nežinojo, kad 30x60 cm perlas gali būti vertas dešimčių milijonų dolerių, ir laikė jį savo trobelėje vakarinėje Palavano saloje, pakišęs po savo medine lova – kad neštų laimę, pridūrė C. Amurao.

Liepą jos sūnėnas persikėlė į kitą būstą, triračiu motociklu atvežė perlą savo tetai ir paprašė pasaugoti, sakė C. Amurao, vadovaujanti turizmo departamentui provincijos sostinėje Puerto Prinsesoje.

„Buvau apstulbinta, kai pamačiau jį padėtą ant valgomojo stalo“, – ji pasakojo naujienų agentūrai AFP.

C. Amurao aiškino, kad jos sūnėnas priklauso savita kalba ir kultūra išsiskiriančiai kujononų mažumai, kurios dauguma narių gyvena keliose salelėse prie Palavano – didžiausios Filipinų pietvakarinės salos, skalaujamos Pietų Kinijos ir Sulu jūrų.

Beprasmiška slėpti

„Pasakiau, kad būtų beprasmiška jį slėpti, nes nežinome jo vertės. Gal verčiau jį parodyti viešai?“ – pasakojo ji. Kai sūnėnas sutiko, perlas pirmadienį buvo eksponuojamas Puerto Princesos rotušėje, o jo nuotraukos paskelbtos vietos administracijos „Facebook“ paskyroje.

Vietos pareigūnai tikisi, kad gemologai – brangakmenių ekspertai – aplankys miestą ir nustatys perlo kokybę bei vertę. Manoma, kad jo vertė gali siekti apie 100 mln. JAV dolerių.

Iki šiol dažnai būdavo nurodoma, kad didžiausias pasaulyje perlas yra 14 kg sveriantis „Alacho perlas“, dar žinomas kaip „Laozi (Laodzi) perlas“. Jis taip pat buvo rastas prie Palavano krantų praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. Gemologai teigia, kad jo vertė – dešimtys milijonų dolerių.

Puerto Prinsesos miesto informacijos pareigūnas Richardas Ligadas (Ričardas Ligadas) patvirtino C. Amurao pasakojimą ir nurodė, kad jį radusio vyro gyvenimas greitai gali smarkiai pasikeisti. „Jis nėra pasirašęs jokio dovanojimo (miestui) rašto, todėl perlas lieka jo nuosavybė“, – pažymėjo R. Ligadas.

Gamtos retenybė

Tridaknų ( Tridacna) kriauklės natūralūs perlai susidaro retai, todėl prie Palavano rastas milžiniškas perlamutro darinys – didžiulė retenybė. Juos dažniau suformuoja jūrinės perluotės ( Pinctada), bet perlų paprastai randama tik vienoje iš 10 tūkst. geldelių.

Tridaknų būna tikrų milžinių – kai kurių rūšių kriauklės užauga 1,2 m skersmens ir sveria per 200 kilogramų.

Natūralūs perlai susidaro kaip moliusko organizmo apsauginės reakcijos į kriauklės vidun patekusį svetimkūnį arba parazitą rezultatas. Vis dėlto įsitikinimas, kad perlai susidaro į gyvo moliusko kriauklę patekus smėlio smiltelei, nėra labai teisingas. Moliusko mantija suformuoja aplink svetimkūnį perlo maišelį ir padengia jį savo išskiriamu kalcio karbonatu. Ši medžiaga, išskiriama sluoksnelis po sluoksnelio, ilgainiui sudaro perlą.

Jūrinių moliuskų perlai paprastai susidaro per 2–3 metus, bet stambesni, tarp jų – laikomas Puerto Prinsesoje, auga gerokai ilgiau.

Mūsų laikais natūralių perlų paieškos – gana saugus užsiėmimas, bet XIX amžiuje maždaug pusė perlų žvejų žūdavo. Jie dažnai tapdavo ryklių užpuolimų aukomis arba mirdavo nuo kesoninės ligos, sukeliamos didelių ir staigių slėgio pokyčių nardant.

Mūsų laikais papuošalams dažniausiai naudojami dirbtinai užauginti arba dirbtiniai perlai.