Buvusios konservatyviosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės administracijos santykiai su Briuseliu buvo įtempti, ES apkaltinus ją kenkimu teisėjų nepriklausomumui.

Be to, ES blokavo dešimtis milijardų eurų lėšų, skirtų Lenkijos atsigavimui po COVID-19 pandemijos.

Tačiau spalį buvo išrinkta nauja proeuropietiška Donaldo Tusko vyriausybė, kuri ėmėsi atkurti teisinę valstybę, tikėdamasi, kad tai paskatins Europos Komisiją atblokuoti pinigus.

Lenkų teisingumo ministras Adamas Bodnaras, atvykęs į Briuselį atvykęs pristatyti šio plano, sakė, kad jį sudaro teisės aktai, kuriais siekiama atšaukti prieštaringai vertinamas reformas.

„Tai veiksmų planas, už kurį mūsų piliečiai spalio 15 dieną balsavo per rinkimus ir kurio jie reikalavo daugelį metų prieš tai“, – žurnalistams sakė A. Bodnaras.

„Dėsiu visas pastangas, kad įtikinčiau, jog esame teisingame teisinės valstybės atkūrimo kelyje“, – pridūrė jis.

2017 metų gruodį  Europos Komisija aktyvavo Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų. Tai yra kraštutinė procedūra, taikoma iškilus grėsmei teisinės valstybės principui.

Pagal 7-ąjį straipsnį, kuris 2018 metais taip pat buvo aktyvuotas Vengrijos atžvilgiu, teoriškai gali būti sustabdytos balsavimo teisės ES Taryboje.

Nors EK laikėsi nuomonės, kad dėl Lenkijos reformų teismų sistema pateko į valdančiosios daugumos politinę kontrolę, ši procedūra lėmė tik grasinimus, o ne taikomas sankcijas.

„Aiškus įsipareigojimas“

Lenkijos teisingumo ministras išreiškė viltį, kad iki birželio 6–9 dienomis vyksiančių Europos Parlamento rinkimų bus galima oficialiai atšaukti bet kokius veiksmus pagal 7-ąjį straipsnį.

Tai veiksmų planas, už kurį mūsų piliečiai spalio 15 dieną balsavo per rinkimus ir kurio jie reikalavo daugelį metų prieš tai.

„Po šešerius metus trukusių diskusijų pagal 7-ąjį straipsnį tai pirmas teigiamas žingsnis į priekį, kuris gali padėti užbaigti procedūrą“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą.

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) teigė, kad naujoji Lenkijos vyriausybė parodė aiškų įsipareigojimą atitaisyti praeityje padarytą žalą.

„Kartais tai – ilgas procesas, tačiau praeityje tikrai buvo pažeistas teisinės valstybės principas, o dabar yra aiškus ketinimas jį atkurti“, – sakė jis.

Vokietijos valstybės ministrė Europos klausimams Anna Luhrmann (Ana Lurman) ne taip santūriai gyrė Varšuvos vykdomus pokyčius.

„Lenkija iš teisinės valstybės problemų turinčio vaiko tampa demokratijos čempione“, – pareiškė ji žurnalistams.

ES jau ėmėsi tam tikrų veiksmų ryšiams su Varšuva pataisyti ir lapkritį patvirtino besąlyginį 5,1 mlrd. eurų išankstinį mokėjimą Lenkijai.

Likusios lėšos bus įšaldytos, kol reformomis bus išspręsti Briuseliui susirūpinimą keliantys klausimai.