Belgija šią savaitę organizuoja virtinę renginių ir istorinių susirėmimų inscenizacijų, minėdama Europos likimą nulėmusio Vaterlo mūšio 200-ąsias metines tuo metu, kai yra iškilusi grėsmė žemyno vienybei.

Didžiosios Britanijos princas Charlesas (Čarlzas) trečiadienį vadovaus savo šalies delegacijai, pradėdamas keturias dienas truksiančius renginius. Ketvirtadienį sukaks lygiai 200 metų po tą istorinę takoskyrą žyminčio mūšio.

Princas Charlesas ir jo žmona Camilla (Kamila) dalyvaus atidarymo ceremonijoje kruopščiai restauruotame Hugumono ūkyje, kurioje taip pat dalyvaus Vaterlo mūšio vadų palikuoniai: kunigaikštis Wellingtonas (Velingtonas), Prūsijos princas Nikolaus von Bluecheris (Nikolajus fon Bliucheris) ir Prancūzijos princas Charles'is Bonaparte'as (Šarlis Bonapartas).

Ketvirtadienį Europos karališkųjų šeimų nariai dalyvaus iškilmingose atminimo pamaldose mūšio lauke netoli Briuselio, kur Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparte'o (Napoleono Bonaparto) svajonės užkariauti Europą 1815 metų birželio 18 dieną buvo sutriuškintos jungtinių Britanijos ir Prūsijos pajėgų ir su trenksmu prasidėjo britų dominavimo šimtmetis.

Beveik 200 tūkst. žiūrovų ketvirtadienį taip pat galės gėrėtis milžinišku fejerverkų šou ir koncertu, o vėlesnes dvi dienas vyks mūšio inscenizacijos, kurios apibūdinamos kaip didžiausias pasaulyje tokio pobūdžio renginys.

Vaterlo mūšis tebėra skaudi tema Prancūzijoje, tad organizatoriai kruopščiai stengiasi pateikti šias iškilmes kaip progą pagerbti dabartinę 28 Europos Sąjungos šalių vienybę žemyne, kuris buvo šimtmečius buvo draskomas karų.

„Psichologine prasme jiems tai nelengva“, – sakė karybos istorijos profesorius Lucas De Vosas (Liukas De Vosas), turėdamas omenyje dėl to pralaimėjimo besikremtančius prancūzus.

„Pagrindinė idėja – panaudoti šią progą susitaikymo ir vienybės žiniai pasiųsti“, – sakė vienas pareigūnas Belgijos premjero Charles'o Michelio (Šarlio Mišelio) kabinete, organizuojantis ketvirtadienį vyksiančią atminimo ceremoniją.

Įtampa Europoje 

Vaterlo mūšis, žymintis vieną iš svarbiausių momentų Europos istorijoje, įvyko, kai 93 tūkst. Napoleono vadovaujamų prancūzų karių susirėmė su 125 tūkst. karių, priklausančių Britanijos, Vokietijos ir Belgijos bei Olandijos pajėgoms, vadovaujamoms kunigaikščio Wellingtono ir maršalo Bluecherio.

Wellingtonas vėliau pasakojo, kad ta drėgna apsiniaukusi diena buvo „rizikingiausias dalykas per visą gyvenimą“.

Po dešimt valandų trukusių įnirtingų kautynių, dažnai virsdavusių kirstynėmis, Vaterlo mūšio lauke liko gulėti daugiau negu 10 tūkst. žuvusiųjų, daugelis iš 35 tūkst. sužeistųjų vėliau mirė.

Napoleonas tuo metu „buvo 46 metų, bet paliegęs. Wellingtonas buvo tvirtos sveikatos. Jo (Napoleono) štabas veikė ne per geriausiai. Buvo delsiama. Mūšio pabaigoje jis teturėjo 70 tūkst. vyrų, o jo priešininkai – beveik dvigubai daugiau“, aiškino L.De Vosas.

Napoleoną galiausiai įveikė monarchijų sąjunga, pasiryžusi užbaigti karus Europoje, kurie vyko nuo 1789 metų Prancūzijos revoliucijos. Imperatorius buvo ištremtas į Šv.Elenos salą Atlanto vandenyno pietuose, kur mirė 1821 metais.

Po to mūšio nugalėtojai perbraižė Europos žemėlapį. Įveikusi Prancūziją, Britanija tapo XIX šimtmečio jūrų galybe, kraudamasi turtus iš kolonijų visame pasaulyje ir sukdama pramonės revoliucijos Europoje malūną.

Žemyne beveik šimtmetį viešpatavo beveik netrikdoma taika, kurią vėl nutraukė kruvinas Pirmasis pasaulinis karas 1914–1918 metais.

Tačiau ne veltui sakoma, kad Europoje praeitis niekada nėra mirusi ir netgi retai tampa praeitimi.

Vaterlo mūšio minėjimų iškilmes temdys neramumai Europoje: pradedant Graikijos skolų krize, keliančia pavojų sužlugdyti euro zoną, baigiant konfrontacija su Rusija dėl konflikto Ukrainoje.

Pasiruošimas šiems renginiams irgi kurstė įtampą: Belgija šį mėnesį nukaldino specialią 2,5 euro monetą Vaterlo mūšiui atminti, kai Paryžius privertė ją atšaukti planus išleisti dviejų eurų nominalo monetą, sakydamas, jog tai sukeltų „nepalankią reakciją Prancūzijoje“.

Tačiau Paryžius tvirtina, kad jo sprendimas pasiųsti tik savo ambasadorių į ketvirtadienį 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku vyksiančią ceremoniją, žyminčią mūšio pradžią, nėra akibrokštas, atkreipdamas dėmesį, kad Vokietija pasielgs lygiai taip pat.

Didžiausia visų laikų mūšio inscenizacija

Tie pasiuntiniai atrodo gana žemo rango, lyginant su kitais vardais svečių sąraše, tokiais kaip Belgijos karalius ir karalienė, Liuksemburgo didysis kunigaikštis ir Kento kunigaikštis, Britanijos karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) pusbrolis.

Tačiau pagrindiniu renginiu Belgijoje ketvirtadienį taps didžiulis garso ir šviesų šou „Inferno“ („Pragaras“), kurio pavadinimas susijęs su Victoro Hugo (Viktoro Hiugo) eilėmis apie Vaterlo mūšį.

„Į Vaterlo automobiline priekaba atsivešiu imperatoriškąją palapinę – su baldais ir visu pietų servizu“, – sakė paryžietis teisininkas Frankas Samsonas, kuris dėvėjo garsiąją dviragę kepurę, vaidindamas Napoleoną pastaruosius 12 metų vykusiuose didžiuosiuose atminimo renginiuose.

Pradinė prancūzų ataka bus atkurta penktadienio vakarą, o sąjungininkų kontrpuolimas – šeštadienį. Prognozuojama, kad daugiau negu 60 tūkst. stebėtojų dalyvaus kiekvienos dienos renginiuose, kuriuose taip pat pasirodys apie 5 tūkst. istorijos entuziastų, vilkinčių Napoleono karų laikų uniformas ir drabužius, 360 arklių ir 100 patrankų.

„Tai bus didžiausia Napoleono laikų inscenizacija, kada nors surengta pasaulyje“, – sakė šiuos renginius organizuojančios asociacijos direktorius Etienne'as Claude'as (Etjenas Klodas), šį maždaug 10 mln. eurų kainavusį projektą koordinavęs pastaruosius pusantrų metų.