Tokį nurodymą sąraše gairių, susijusių su gyvenimo pabaigos klausimais, pateikė Vatikano doktrinų stebėjimo organizacija Tikėjimo mokslo kongregacija.

Tas, kas „nusprendžia įvykdyti visiškai amoralų veiksmą ir sava valia tokio sprendimo laikosi“, negali priimti paskutinio patepimo, nurodoma gairėse.

Taip pat priduriama, kad draudimas gali būti nebetaikomas tuomet, jei kunigas būtų patikintas, kad ligonis persigalvojo. Kunigas taip pat „gali priimti sprendimą apie atgailą“ tokiu atveju, jei pacientas yra praradęs sąmonę.

Pasak Vatikano, „sunkiai sergančių žmonių prašymai mirti neturėtų būti traktuojami kaip eutanazijos prašymai; iš tikrųjų tai beveik visuomet būna pagalbos ir meilės prašymai“.

Gairėse eutanazija pavadinama „nusikaltimu gyvybei“, „natūraliai blogu poelgiu bet kokioje situacijoje ar bet kokiomis aplinkybėmis“ ir su juo negali būti „jokio bendrininkavimo“.

Taip pat priduriama, kad medicinos darbuotojams, nepritariantiems eutanazijai, turėtų būti suteikta teisė atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų ir tai turėtų būti pakankamas pasiteisinimas pažeisti įstatymus.

Popiežius Pranciškus, įprastai vertinamas kaip liberalesnių pažiūrų Katalikų bažnyčios vadovas, nei jo pirmtakai, visuomet pasisakė prieš eutanaziją ir naujosioms gairėms pritarė asmeniškai.