Popiežius Pranciškus sakė, kad žodžio laisvė turi ribas, ypač tuomet, kai yra įžeidinėjamas ar išjuokiamas kito asmens tikėjimas, tačiau šis jo pasisakymas, kaip penktadienį nurodė Vatikanas, nebuvo skirtas pateisinti išpuolį prieš prancūzų satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“.

Pontifikas apie Prancūzijos sostinę sudrebinusias teroristines atakas kalbėjo ketvirtadienį, skrisdamas iš Šri Lankos į Filipinus.

Pranciškus pabrėžė, kad žodžio laisvė yra ne tik pagrindinė žmogaus teisė, bet ir pareiga atvirai išsakyti savo mintis bendrojo gėrio labui.

Tačiau, kaip pažymėjo popiežius, yra ribos.

Kad pailiustruotų savo mintį, Pranciškus atsigręžė į šalia jo lėktuve stovėjusį padėjėją Alberto Gasbarri (Albertą Gasbarį), organizuojantį pontifiko keliones, ir pasakė: „Jei mano geras draugas A.Gasbarri pasakytų užgaulų žodį apie mano motiną, gautų niuksą“.

Šiuos pusiau juokais pasakytus žodžius pontifikas užbaigė mostelėdamas kumščiu, tarsi norėtų suduoti smūgį.

„Tai būtų normalu. Negalima provokuoti. Negalima užgaulioti kitų tikėjimo. Negalima tyčiotis iš kitų tikėjimo“, - pabrėžė Pranciškus.

Tačiau popiežius tikrai neturėjo galvoje, kad kruvina ataka prieš „Charlie Hebdo“ redakciją pateisinama. Priešingai, jis pabrėžė, kad toks siaubingas smurtas, vykdomas Dievo vardu, negali būti pateisinamas ir yra „nukrypimas“.

Tačiau Pranciškus pridūrė, jog kažkokio pobūdžio reakcijos reikėjo laukti.

Kunigas Thomas Rosica (Tomas Rozika), bendradarbiaujantis su Vatikano spaudos tarnyba, penktadienį ryte paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad popiežius jokiu būdu neteisina išpuolio prieš „Charlie Hebdo“.

„Popiežius skrydžio metu pasakytais žodžiais negynė smurto“, - sakoma dvasininko paskelbtame pareiškime.

Pasak Th.Rosicos, Pranciškus tai pasakė neformalaus pokalbio metu, privačiai, kolegų ir draugų būryje. Jis pažymėjo, kad popiežius aiškiai pasisakė prieš atakas Paryžiuje ir nurodė, jog negali būti pateisinamas joks smurtas Dievo vardu.

Po kruvinų žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir vėliau įvykdytos atakos košerinio maisto parduotuvėje, per kurias trys islamistai nužudė 17 žmonių, daugybė žmonių visame pasaulyje gynė satyrinio savaitraščio teisę publikuoti musulmonų pyktį kurstančias pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūras.

Tuo tarpu kiti reiškė nuomonę, kad iš esmės visose visuomenėse žodžio laisvė turi ribas, pradedant įstatymais, draudžiančiais neigti Holokaustą, ir baigiant draudimu kurstyti rasinę neapykantą.

Neseniai Vatikanas ir keturi įtakingi prancūzų imamai paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje smerkiamos atakos Paryžiuje, o žiniasklaida raginama gerbti religiją.

Pranciškus, raginęs musulmonų lyderius pasisakyti prieš islamo ekstremizmą, ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kai prancūzų žurnalisto buvo paklaustas, ar yra ribos sankirtoje tarp raiškos ir tikėjimo laisvių.

„Esama daugybės žmonių, kurie blogai kalba apie religijas ar kitų tikėjimus, kurie iš jų šaiposi, daro sau pramogą iš žmonių religijų, - sakė pontifikas. - Jie yra provokatoriai. Jų laukia tai, kas lauktų A.Gasbarri, jei jis pasakytų užgaulų žodį apie mano motiną. Yra riba“.

Po atakų Paryžiuje Vatikanas santūriai reagavo į pranešimus, kad jis yra potencialus islamo ekstremistų taikinys, nurodęs, jog yra budrus, tačiau nėra gavęs jokių konkrečių grasinimų.

Pranciškus sakė, kad jam visų pirma rūpi tikinčiųjų, kurie miniomis plūsta su juo susitikti, saugumas, ir pridūrė kalbėjęs su Vatikano saugumo pareigūnais, kurie imasi „atsargių ir saugių priemonių“.

„Aš nerimauju, tačiau, žinote, turiu ydą - esu gana neatsargus. Esu neatsargus dėl šių dalykų“, - sakė pontifikas.

Vis dėlto Katalikų Bažnyčios vadovas pripažino, kad savo maldose jis prašo, jog tuo atveju, jei jam kas nors nutiktų, „tai būtų neskausminga, nes nesu labai drąsus kalbant apie skausmą. Esu labai baikštus“.

„Esu Dievo rankose“, - pridūrė Pranciškus.