Venesuela buvo viena iš 14 šalių, JT Generalinės Asamblėjos išrinktų naujomis Žmogaus teisių tarybos narėmis. Ženevoje įsikūrusi institucija iš viso turi 47 nares.

JT Žmogaus teisių taryba yra atsakinga už žmogaus teisių skatinimą ir užtikrinimą visame pasaulyje. Šios institucijos narės renkamos remiantis regioniniu principu trejų metų kadencijoms, kurios yra tolygiai paskirstomos.

Ketvirtadienį buvo balsuojama dėl dviejų iš aštuonių vietų, skirtų Lotynų Amerikai. Viena iš jų atiteko daugiausia balsų surinkusiai Brazilijai, o kita – Venesuelai.

Prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) kairiųjų vyriausybė yra įkalinusi opocizijos lyderių. Be to, valdžioje išsilaikyti bandanti ir su ekonomikos krize kovojanti Venesuelos vyriausybė kaltinama kankinimais ir savavališkais suėmimais.

Daugiau kaip 50 pasaulio šalių pripažįsta Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos pirmininką Juaną Guaido (Chuaną Gvaidą) teisėtu laikinuoju šalies vadovu.

„Dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų“, patvirtintų Jungtinių Tautų, „Venesuelos režimas nėra adekvatus kandidatas į Žmogaus teisių tarybą“, sakė Kosta Rikos, taip pat siekusios iškovoti vietą Taryboje, prezidentas Carlosas Alvarado (Karlosas Alvaradas).

„Būtų nepriimtina, kad tie, kurie vykdė žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus prieš žmogiškumą, sėdėtų Taryboje“, – pareiškė Amerikos šalių organizacijos (OAS) generalinis sekretorius Luisas Almagro (Luisas Almagras).

Praėjusio mėnesio pabaigoje JT Žmogaus teisių taryba įkūrė ekspertų grupę, kuri turi ištirti žmogaus teisių pažeidimus Venesueloje nuo 2014 metų. Karakasas pavadino tai priešišku aktu.

„Tikrai nėra buvę precedento, kad Lotynų Amerikos šalys ginčytų vienos iš savo kaimynių narystę daugiašalėje institucijoje tokiu atviru provokuojančiu būdu“, – ketvirtadienį prieš balsavimą sakė Lotynų Amerikos ekspertas Christopheris Sabatini (Kristoferis Sabatinis) iš Kolumbijos universiteto Niujorke.