Nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vadovaujantis Vidurio Europos šaliai nuo 2010 metų, siekdamas paversti ją, jo žodžiais, „neliberalia demokratija“, dažnai konfliktuoja su Briuseliu dėl teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimų.
Jis taip pat yra vienintelis ES vadovas, tebepalaikantis ryšius su Rusija, nepaisant jos invazijos į Ukrainą. Jis atsisakė siųsti ginklus į Kyjivą ir ne kartą pasisakė prieš sankcijas Maskvai dėl jos plataus masto karo.
Praėjusiais metais Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje pabrėžiamas Vengrijos atsiskyrimas nuo demokratinių vertybių ir abejojama, kaip ji galėtų patikimai perimti šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą blokui.
„Okupuoti Briuselį“
Budapeštas tvirtina, kad yra pasirengęs prisiimti pareigas ir atsakomybę pirmininkaudamas 27 šalių blokui.
„Būsime sąžiningi tarpininkai, lojaliai dirbdami su visomis valstybėmis narėmis ir institucijomis“, – birželio viduryje pristatydamas pirmininkavimo programą sakė Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka (Janošas Boka).
„Tuo pat metu manome, kad Vengrija turi tvirtus įgaliojimus vykdyti stiprią Europos politiką. Mūsų darbas atspindės šią Europos viziją“, – pridūrė jis.
Vengrijos programos šūkis „Padarykime Europą vėl didžią“, atkartojantis buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), kurį V. Orbanas vadina „geru draugu“, lozungą, jau sukėlė ažiotažą Briuselyje.
Po to, kai Vengrija ankstesnį kartą pirmininkavo ES 2011 metais, V. Orbanas gyrėsi dalinantis „sprigtus“, „smūgius“ ir „draugiškus antausius“ Europos Parlamento „jautriems kankintojams“.
Šį kartą 61 metų nacionalistų lyderis yra dar kovingesnis – birželio pradžioje vykusioje EP rinkimų kampanijoje pažadėjo „okupuoti Briuselį“, tikėdamasis dešiniųjų proveržio.
Tačiau nors kraštutinių dešiniųjų partijos pasiekė laimėjimų, V. Orbano partija „Fidesz“ šiuo metu yra izoliuota ir negali rasti sau tinkamos frakcijos Europos Parlamente.
Sekmadienį V. Orbanas paskelbė, kad nori įkurti savo frakciją kartu su Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe) ir buvusio Čekijos premjero Andrejaus Babišo centristine ANO.
Tačiau jiems vis dar reikia partijų iš mažiausiai keturių kitų šalių palaikymo.
Praėjusią savaitę V. Orbanui nepavyko sužlugdyti susitarimo dėl naujos Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) kadencijos Europos Komisijos vadovo poste ir dar dviejų kitų kandidatų iš centristų aljanso į kitus aukščiausius ES postus.
Tuo metu U. von der Leyen atidėjo mandagumo vizitą Budapešte, planuotą pirmininkavimo ES pradžios proga. Nauja vizito data dar nenustatyta.
Ribotos galimybės
Norėdamas sulaukti paramos Vengrijos programai, V. Orbanas praėjusią savaitę lankėsi pagrindinėse Europos sostinėse.
Tarp septynių šalies prioritetų pirmininkaujant ES yra nelegalios migracijos stabdymas ir Vakarų Balkanų šalių priartinimas prie narystės Bendrijoje.
V. Orbanas gali pasinaudoti padėtimi, kad pakreiptų bloko darbotvarkę, tačiau jis negali pasiekti rezultatų be EK paramos, naujienų agentūrai AFP sakė „German Marshal“ fondo vyresnysis bendradarbis Danielis Hegedusas (Danielis Hegediušas).
Jis taip pat pažymėjo, kad Vengrijos premjeras turi ribotas galimybes sutrikdyti procesus, nes praėjusį pusmetį blokui pirmininkavusi Belgija ir ES institucijos suskubo dar iki liepos 1-osios priimti svarbius sprendimus.
Praėjusią savaitę Europos Sąjunga priėmė naują sankcijų paketą Rusijai ir oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina ir Moldova.
„Visi stengėsi sumažinti nestabilumą, taip apribodami Vengrijos pirmininkavimo manevrų laisvę“, – sakė D. Hegedusas.
Tačiau galima tikėtis daugiau „trolinimo komunikacijos fronte“, pridūrė jis.
Su Briuseliu dažnai konfliktuojantis Budapeštas siekia atlaisvinti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl klausimų, įskaitant LGBTIQ teises, elgesį su prieglobsčio prašytojais ir viešuosius pirkimus.
Naujausi komentarai