Sausį Turkijai ratifikavus Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, Vengrija tebėra paskutinė Švedijos įstojimo į Aljansą kliūtis.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija 2022-ųjų gegužę, tuo pačiu metu kaip ir Suomija, pateikė paraišką prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų karinio aljanso.

Suomija pernai balandį tapo 31-ąja NATO nare.

Nors Budapeštas iš esmės remia Stokholmą, vengrai vilkina procesą, prašydami Švedijos liautis daryti tai, ką vadina Vengrijos vyriausybės, kurią kritikai kaltina autoritarizmu, juodinimu.

Budapeštas taip pat kaltina Švedijos pareigūnus, kad jie noriai kritikuoja Vengriją teisinės valstybės klausimais.

Po penktadienį Budapešte įvykusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir jo kolegos iš Švedijos Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) susitikimo nacionalistų lyderis paskelbė apie pažangą.

„Mums pavyko išsiaiškinti mūsų abipusius gerus ketinimus“, – žurnalistams sakė V. Orbanas po to, kai pasirašė sutartį dėl keturių Švedijoje pagamintų naikintuvų įsigijimo ir taip išplėtė savo turimą 14 naikintuvų „Jas-39 Gripen“ parką.

V. Orbano nacionalistinė partija „Fidesz“, kurios valdančioji koalicija su Krikščionių demokratų partija KDNP turi dviejų trečdalių daugumą parlamente, jau nurodė, kad pritars Švedijos paraiškai.

Visos opozicinės partijos, išskyrus kraštutinių dešiniųjų judėjimą „Mūsų tėvynė“, pasisako už ratifikavimą.

Todėl manoma, kad pirmadienį apie 16.20 val. 20 min. vietos (17.20 val. Lietuvos) laiku parlamento balsavime įstatymų leidėjai pritars Švedijos paraiškai.