„Vokietija yra pasiruošusi imtis vaidmens kaip viena iš keturių kertinių šalių“, – žurnalistams Briuselyje sakė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen), atvykusi į NATO gynybos ministrų susitikimą.

Ji nepatvirtino, kad vokiečiai vadovaus Lietuvoje kuriamam batalionui, tačiau teigė, kad toks variantas svarstomas.

Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai.

NATO gynybos ministrai antradienį pritars minėtų keturių batalionų Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje steigimui, prasidedant susitikimui sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) antradienį žurnalistams taip pat patvirtino, kad šios šalies karių pagrindu bus kuriamas vienas iš batalionų.

„Šiandien galiu patvirtinti, kad Britanija vadovaus vienam iš keturių batalionų“, – teigė M.Fallonas.

„Tai turėtų siųsti labai stiprų vienybės, ryžto ir nusiteikimo signalą, kad ginsime Baltijos šalis ir Lenkiją“, – pridūrė jis.

Aljanso diplomatiniai šaltiniai BNS sakė, kad Didžioji Britanija turėtų vadovauti batalionui Estijoje.

Aljanso ministrai antradienį neplanuoja viešai paskelbti valstybių, kurios imsis vadovauti steigiamiems batalionams, nes tai planuojama padaryti per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.

Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija planuoja atsiųsti didžiąją dalį karių šiems kariniams vienetams, o ketvirtąja vadovaujančia šalimi gali tapti Kanada.

NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Anot Maskvos, tai kelia pavojų Rusijos saugumui, ir ji žada imtis atsakomųjų priemonių.

Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje. Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.