Pradėta įgyvendinti aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, Kinijos vieno vaiko politika šiandien atrodo iškreipta ir pasenusi, skatinanti korupciją ir socialinę neteisybę.

Lazda smogė kitu galu

Pastaruosius tris dešimtmečius Kinija, stengdamasi suvaldyti gyventojų skaičiaus augimą, vykdo griežtą šeimos planavimo politiką. Miestuose gyvenančioms susituokusioms poroms leidžiama turėti tik vieną vaiką. Bet laikai pasikeitė, ir pirminės priežastys, kurios privertė imtis tokių sprendimų, nebeegzistuoja. Vis garsiau skamba raginimai keisti šeimos planavimo politiką, kaip ji oficialiai vadinama.

1978 m., kai buvo priimtas vieno vaiko įstatymas, Kinija baiminosi, jog augantis gyventojų skaičius taps didele našta valstybei ir nusmukdys gyvenimo lygį. Šiandien gimstamumas ir gyventojų skaičiaus augimas gerokai sumažėjęs. 1980 m. kiekviena kinė pagimdydavo vidutiniškai po 3 vaikus, o, remiantis 2010 m. surašymo duomenimis, dabar vidutinis gimstamumo rodiklis krito iki 1,22. Tai gerokai mažiau už 2,1 – minimalų gimstamumo rodiklį, leidžiantį stabilizuoti gyventojų skaičių.

Dirbtinis gyventojų skaičiaus augimo stabdymas atnešė nelauktų rezultatų. Kinijos demografijos struktūra pasikeitė, išryškėjo problema, kurią ekspertai vadina 4-2-1: kai vienturtis vaikas pats tampa tėvu, jam tenka išlaikyti du tėvus ir keturis senelius.

Turtingiems įstatymas negalioja

Taip pat išsikreipė lyčių santykis. Kadangi gali turėti tik vieną vaiką, šeimoms svarbu, kad tai būtų berniukas, kuris galėtų pratęsti giminę. Sužinojusi, kad laukiasi mergaitės, dažna šeima ryžtasi abortui. Dėl to dabar šimtui moterų Kinijoje tenka 118 vyrų. Tai reiškia, kad milijonams jaunų vyrų sunku susirasti antrąją pusę.

Dėl nesubalansuoto lyčių santykio ir senstančios visuomenės Kinija netrukus susidurs su dideliais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais. Kai kurie ekspertai teigia, kad keisti šeimos planavimo politiką jau per vėlu ir kad dabar galima nebent švelninti jos padarinius.

Didėjantis skirtumas tarp turtingų ir vargšų kartu kursto ir socialinę neteisybę. Turtingieji gali sumokėti kyšį ar baudą už vieno vaiko taisyklės pažeidimą arba „papildomą“ vaiką pagimdyti išvažiavę į Jungtines Valstijas, Honkongą ir kitas šalis. Kai kuriuose mažesniuose miestuose turtingos ir įtakingos šeimos tiesiog spjauna į šeimos planavimo politiką.

O paprasta šeima, pažeidusi vieno vaiko taisyklę, privalo sumokėti nuo 3 iki 10 metinių pajamų dydžio baudą. Paprastoms šeimoms tai yra astronominiai pinigai.

Valdžios pareigūnai, vykdydami vieno vaiko politiką, neretai piktnaudžiauja savo padėtimi ir pažeidžia žmogaus teises, griaudami namus, konfiskuodami turtą arba versdami moteris darytis abortus.

Korumpuotų biurokratų armija

Šeimos planavimo politiką vykdo didžiulė biurokratų armija. Prieš septynerius metus Kinijos nacionalinėje gyventojų ir šeimos planavimo komisijoje dirbo pusė milijono žmonių. Dabar šis skaičius gali būti dar didesnis. Ši didžiulė sistema dalinai išlaikoma iš konfiskuoto turto ir baudų, vadinamų socialinės paramos mokesčiais.

2011 m. Kinija tokių mokesčių surinko 4,4 mlrd., o nuo 1980-ųjų – maždaug 300 mlrd. dolerių. Deja, nemaža dalis šių pinigų nusėda vietos valdininkų kišenėse. Kartais nesąžiningi pareigūnai sąmoningai leidžia moteriai pagimdyti antrą vaiką, kad vėliau išpeštų iš jos pinigų. Kitaip tariant, šeimos planavimo politika pagimdė didžiulę korumpuotą biurokratinę sistemą, kuri neduoda visuomenei naudos.

Vieno vaiko politikos šalininkai atkerta, kad dėl didelio gyventojų skaičiaus trūksta darbo, vietų ligoninėse ir vaikų darželiuose. O priešininkai įspėja, kad laiku neatsižvelgus į naujas tendencijas tos pačios ligoninės ir darželiai greitai stovės tušti.