Pasaulio galybių ir Irano pareigūnai Vienoje susitiks pirmą kartą nuo kovo, kai įstrigo pernai prasidėjusios derybos, inicijuotos siekiant sugrąžinti į sutartį iš jos pasitraukusias Jungtines Valstijas.

Birželio pabaigoje Katare buvo surengtos netiesioginės Teherano ir Vašingtono derybos, viliantis išjudinti procesą, tačiau jokio proveržio jose nebuvo pasiekta.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusį mėnesį pateikė kompromisinį pasiūlymą ir paragino sutarties dalyves jam pritarti, kad būtų išvengta „pavojingos branduolinės krizės“.

J. Borrellis sakė, kad į susitarimo projektą įtraukti „visų šalių sunkiai iškovoti kompromisai“ ir jame „tiksliai bei išsamiai aptariamas sankcijų panaikinimas bei branduoliniai žingsniai, būtini siekiant atgaivinti“ 2015 metais sudarytą branduolinę sutartį.

Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį 2015-aisiais pasirašė Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija ir Jungtinės Valstijos. Ketvirtadienį vyksiančiose derybose dalyvaus visų šalių delegacijos, tačiau nesitikima, kad JAV ir Irano pareigūnai susitiks akis į akį.

Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Pernai balandį Iranas paskelbė pradėjęs sodrinti uraną iki 60 proc., nors JCPOA leidžia šiitiškai respublikai gaminti ne daugiau kaip iki 3,67 proc. prisodrintą medžiagą. Ginklams tinkama medžiaga laikomas mažiausiai iki 90 proc. prisodrintas uranas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) antradienį perspėjo, kad Iranas labai sparčiai vysto savo programą ir „didina užmojus bei pajėgumus“.

Atsargus optimizmas

Prieš ketvirtadienio derybas pareigūnai reiškė atsargų optimizmą, tačiau kartu įspėjo, kad šalys vis dar nesutaria svarbiausiais klausimais.

JAV delegacijos vadovas Robertas Malley (Robertas Malis) ir Irano vyriausiasis derybininkas branduoliniais klausimais Ali Bagheri (Ali Bageris) prieš derybas socialiniame tinkle „Twitter“ patikino, kad atvyksta su gera valia, tačiau abu sakė, kad derybų sėkmė priklauso nuo kitos pusės.

Tuo metu analitikai pabrėžia, kad JCPOA atnaujinimas tebėra geriausia išeitis.

„Jungtinėms Valstijoms mažiausiai reikia branduolinės krizės su Iranu, kuri galėtų lengvai peraugti į platesnio masto regioninį konfliktą“, – sakė Suzanne DiMaggio (Siuzan Dimadžijo) iš Vašingtone įsikūrusio Carnegie (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką.

Analitinio centro „European Council on International Relations“ (ECFR) ekspertė Ellie Geranmayeh (Eli Geranmeja) sakė, jog „galų gale tiek Teheranas, tiek Vašingtonas žino, kad JCPOA žlugimas sukeltų siaubingų padarinių“.

„Mažai tikėtina, kad šiame susitikime pavyks išspręsti dar likusius klausimus“, tačiau „jis gali padėti pasiekti proveržį, kuris būtinas, kad derybos ne žlugtų, o artėtų prie finišo tiesiosios“, sakė ji.