Lietuvoje gimusį Danielį Estuliną daugelis pavadintų sąmokslo teoretiku. Bet 44 metų autoriaus vardas pasaulyje skamba vis garsiau. Neseniai jis atvėrė akis ir Kubos lyderiui Fideliui Castro.

Neseniai "Laisvės saloje" pirmą kartą apsilankęs D.Estulinas pats bene labiausiai pasaulyje vertina laisvę. Nenorėdamas būti pririštas prie vienos vietos, jis visą gyvenimą tik nuomojasi butus, gyvendamas Madride daug keliauja, nenori nieko girdėti apie banko paskolas, o namuose netgi neturi televizoriaus, kuris, anot jo, yra smegenų plovimo ir manipuliacijos priemonė.

Pirmoji D.Estulino knyga "Bilderbergo klubo tikroji istorija" tapo tarptautiniu bestseleriu ir buvo išversta į 24 kalbas. Autorius norėtų, kad jo kūriniai būtų išleisti ir šalyje, kurioje jis gimė.

Ar prisimenate savo vaikystę Lietuvoje? – pasiteiravome D.Estulino.

Be abejo. Aš gyvenau Vilniuje, kol man sukako 15 metų. Tiksliai neprisimenu, kur gyvenome. Tai buvo nauja miesto dalis. Mano močiutė, tėvo mama, gyveno Bokšto gatvėje, o mamos mama – J.Basanavičiaus gatvėje. Lankiau 8-ąją mokyklą. Tai buvo speciali mokykla, mes nuo pirmos klasės mokėmės anglų kalbos.

Kodėl jūsų šeima išvažiavo?

Mano tėvas buvo labai svarbus mokslininkas, taip pat disidentas. Po to, kai jis kelerius metus praleido kalėjime, mums buvo pasiūlyta palikti šalį. Tuomet išvažiavome į Kanadą, mano tėvai ten gyvena ligi šiol.

Ar teko dar kada nors apsilankyti Lietuvoje?

Ne, bet labai norėčiau vėl sugrįžti ir savo akimis pamatyti, kaip pasikeitė mano nuostabus vaikystės miestas Vilnius.

Kaip atsidūrėte Ispanijoje?

Atradau flamenko muziką ir 1993 m. atvažiavau į Ispaniją groti flamenko gitara. Iki tol visą gyvenimą grojau pianinu.

Kaip susidomėjote Bilderbergo klubo paslaptimis?

Mano senelis buvo KGB pareigūnas. 1992 m., dar prieš man išvykstant į Ispaniją, jo draugas, dvigubas KGB ir MI-6 agentas, pietaudamas su manimi papasakojo apie slaptą bendruomenę – Bilderbergo klubą. Jis taip pat papasakojo, kas įvyks ateityje, kas laukia Kanados po trejų metų. Tuomet pamaniau, kad šis vyrukas yra pamišėlis. Bet kai atėjo 1995-ieji ir Kanada vos neskilo į anglišką ir prancūzišką dalis, aš paklausiau savęs: jeigu prezidentai ir premjerai nėra tikrieji valstybių lyderiai, tuomet kas valdo pasaulį? Taip ir pradėjau tyrinėti Bilderbergo grupę.

Kas yra Bilderbergo klubas? Pasaulinė vyriausybė?

Tai yra labai svarbi ir stipri grupė, kuri siekia sujungti finansinius, politinius, pramoninius ir karinius interesus. Ją sudaro žmonės, kurie labai giliai supranta pasaulio ekonomiką. Viskas vyksta dėl pinigų. Tai nėra pasaulio vyriausybė, apie kurią mėgsta kalbėti žmonės. Tai viena pasaulio ribotos atsakomybės akcinė bendrovė, turinti daugiau galių nei valstybių vyriausybės. Tai šiandien galima pamatyti Europoje. Europos centrinis bankas ir Pasaulio bankas nurodinėja Graikijai, kaip jie turi tvarkyti savo šalies finansus. Panašūs dalykai vyksta ir Ispanijoje.

Prie ko tai gali privesti?

Mes kalbame apie tautinių valstybių naikinimą. Tai vyksta jau dabar. Taip pat mes matome, kaip naikinama pasaulio ekonomika, ir tai daroma tikslingai.

Pasaulyje gyvena jau beveik 7 mlrd. žmonių, dar po dešimtmečio jų bus jau 10 mlrd. Jeigu būtumėte Rockefelleris ar kitas įtakingas žmogus, nenorėtumėte, kad žmonių būtų tiek daug, nes jie suvalgys visą maistą ir išgers visą vandenį šioje planetoje. Kad užsitikrintų priėjimą prie šių gamtos išteklių, turtingi ir įtakingi žmonės turi sužlugdyti pasaulio ekonomiką. Nes skurdūs žmonės nieko neperka, nekeliauja, nesidaugina.

Ši idėja nėra nauja. Bilderbergo klubas 1996-aisiais kalbėjo apie paklausos mažinimą žlugdant pasaulio ekonomiką. Romos klubas dar 1973 m. išleido studiją pavadinimu "Augimo ribos", kur buvo kalbama apie nulinį augimą, nulinį progresą. Tarptautinių ryšių taryba, amerikietiškas Bilderbergo klubo pusbrolis, prieš 40 metų parengė dokumentą "Projektas 1980" – ten irgi buvo kalbama apie nuoseklią pasaulio ekonomikos dezintegraciją.

Taigi visiškai aišku, ką jie daro dabar. Paklausos mažinimas, pasaulio ekonomikos kolapsas – tai nėra atsitiktinumas. Visa tai buvo suplanuota. Dauguma žmonių to tiesiog nesupranta.

Ar įmanoma kaip nors pasipriešinti šitiems kėslams?

Nemanau, kad kas nors norėtų gyventi pasaulyje, kuriame viskas sprendžiama už jį. Galimybių yra daugybė. Svarbiausias dalykas – suprasti, kad tai yra tikra. Deja, dauguma žmonių nėra logiškos būtybės. Kai jie susiduria su kuo nors, ką sunku įsivaizduoti, kas peržengia įprastas ribas, jie dažniausiai nenori tuo tikėti.

Plaunant smegenis svarbų vaidmenį atlieka televizija. Jeigu išjungtume televizorių ir neįsileistume visų informacinių šiukšlių į savo svetainę, galbūt pradėtume mąstyti kitaip ir nesileistume manipuliuojami.

Pagrindinės žiniasklaidos priemonės paprastai nieko nerašo apie Bilderbergo klubo susitikimus. Žiniasklaidos milžinai – "The New York Times", "The Washington Post" ir kiti – dalyvauja šiuose susitikimuose, bet yra davę tylos įžadus. Jie negina žmonių interesų.

Šią savaitę grįžote iš Kubos, kur buvote susitikęs su F.Castro. Kokių įspūdžių parsivežėte?

Tai buvo mano pirma kelionė į Kubą. Tai nuostabi šalis. Galėčiau pasakyti daug gerų žodžių apie Kubą, jos žmones, sveikatos apsaugą, švietimo sistemą, vaikų priežiūrą. Aišku, jie turi didelių finansinių bėdų, bet anksčiau ar vėliau jos bus išspręstos, nes mes gyvename globalizacijos amžiuje.

Kai F.Castro nebebus gyvas – po trejų, penkerių ar dešimties metų – valstybė turės keistis. Jie paprasčiausiai neturi žmogaus, kuris užimtų jo vietą ir toliau įgyvendintų jo viziją. Kai tai įvyks, Kuba išgyvens tą patį, ką išgyveno Sovietų Sąjunga. Ją tiesiog nušluos permainų vėjai, kaip dainavo grupė "Scorpions".

Jie turi labai gerą tautinės valstybės pagrindą. Socialinė gerovė čia pažengusi toliau negu Jungtinėse Valstijose. Kaip jau minėjau, jie turi gerą švietimo sistemą, sveikatos apsaugą, vaikų priežiūrą.

Deja, šiandien kasdieniai rūpesčiai dėl maisto ir tualetinio popieriaus labai primena Sovietų Sąjungos laikus, kuriais ir aš gyvenau. Bet mano bendras įspūdis yra labai teigiamas, nors derėtų pripažinti, kad jie turi rimtų problemų, kurias reikia spręsti.

Kaip laikosi F.Castro? Apie ką šnekėjote?

Jis yra 75 proc. pasveikęs. Jis turi nuostabų humoro jausmą, yra labai gyvybingas. Tai galima pamatyti iš jo akių – jos tiesiog žaižaruoja.

F.Castro labai susirūpinęs dėl Kubos ateities. Kai paklausiau, kokią jis įsivaizduoja savo šalį po 30 metų, jis kalbėjo apie socialines permainas, bet kad būtų išlaikytos esamos tradicijos. Aš nieko neatsakiau, nes nesu tikras, ar Kubai pavyks išlaikyti savo tradicijas dar 30 metų.