Rytinis laikraštis ir puodelis kavos. Dažnam ispanui šis šventas ritualas būtinas pakiliai pradėti darbo dieną. "Nr. 1 sugautas!" – šios savaitės pradžioje skelbė Ispanijos dienraščių antraštės. Kai naujienos tokios puikios, jomis įprasta pasidalyti su nepažįstamuoju bare, metro, gatvėje.

"Jiems nebeliko jokios vilties, jie visiškai pralaimėjo", – neslėpdama euforijos kalbėjo Gironos universiteto antrakursė Monserat. Garbaus amžiaus loterijos pardavėjas Antonio buvo atsargesnis: "Per savo gyvenimą mačiau daugybę jų vadų suimtų ir nuteistų, bet kiekvieną lyderį visada pakeičia naujas, žiauresnis ir jaunesnis, lemiamų smūgių daug, o taikos kaip nėra, taip nėra." Realizmo netrūko ir autobuso vairuotojui Josevi: "Žvėris tebegyvas, bet mes jam išlupome dantis."

Taip ir panašiai spaudą įsimylėjusios šalies gyventojai aptarinėja baskų teroristų organizacijos ETA vadeivos Garikoitzos Aspiazu, dar žinomo Čerokio slapyvardžiu, sulaikymą ir kovos su terorizmu atomazgą.

Užklupo miegantį

35-erių G.Aspiazu naktį iš sekmadienio į pirmadienį suimtas Prancūzijos Pirėnų kalnuose. Labiausiai ieškotas Ispanijos teroristas buvo apsistojęs nedideliame slidinėjimo kurorte Kotrė, esančiame netoli piligrimų lankomo ir stebuklais garsėjančio Lurdo miestelio.

Sykį už neapdairumą mirtimi jau nubaudęs du jį medžiojusius agentus, šį kartą teroristų vadas pasipriešinti nespėjo – policija jį užklupo miegantį. Kartu sulaikyta ir jį lydėjusi moteris, taip pat ieškota policijos. Namelyje rasta ginklų, perukų, grynųjų pinigų.

Prie operacijos prisidėjo ne tik Prancūzijos ir Ispanijos policija, bet ir JAV specialiosios tarnybos, savo kolegoms Europoje suteikusios siūlo galą – elektroninio pašto adresus, kuriais naudojosi Etos teroristai.

Sparti barmeno karjera

Ispanijos vyriausybei didžiuliu galvos skausmu tapęs Čerokis karjerą pradėjo kaip ir dauguma radikalių jaunuolių iš Baskų krašto Šiaurės Ispanijoje. Dar neturėdamas dvidešimties gimtajame Bilbao uostamiestyje jis įsitraukė į populiarių "Gatvės partizanų" judėjimą, vykdantį smulkius išpuolius prieš polinių partijų būstines, deginantį bankomatus ir šiukšlių konteinerius, keliantį riaušes per demonstracijas ir pan.

Netrukus, pakliuvęs į teisėtvarkos rankas, bet sugebėjęs išsisukti nuo rimtos bausmės, G.Aspiazu buvo pastebėtas naujokus verbuojančių Etos lyderių. Jaunuolis ilgai derino vadovavimą kovinėms smogikų komandoms ir sporto trenerio studijas bei barmeno darbą populiarioje Bilbao kavinėje, bet 2002 m. buvo priverstas palikti sužadėtinę ir bėgti į Pietų Prancūziją.

Ten ETA nuo pat įsikūrimo turi platų konspiracijos tinklą baskų gyvenamose provincijose, padėjo pasislėpti savo nariui, atsidūrusiam policijos akiratyje. Dažni bendražygių areštai tėvynėje tapo Čerokiui karjeros tramplinu. Intelekto trūkumą kompensavęs drąsa ir žiaurumu, per porą metų G.Aspiazu tapo Etos kovinio sparno vadu. Jis laikėsi kietosios linijos ir griežtai kritikavo politinių organizacijos vadovų bandymus vesti taikos derybas su Ispanijos vyriausybe, o paliaubų metą išnaudojo naujų narių kariniam parengimui ir ginklavimuisi.

Čerokiui šiandien inkriminuojami 22 nusikaltimai. Jis kaltinamas organizavęs sprogdinimą Madrido oro uoste, per kurį žuvo du žmonės, rengęs pasikėsinimą į Ispanijos karalių Joną Karolį, taip pat nušovęs du jo pėdomis sekusius ispanų policininkus.

"Iš kitos epochos"

"Neįmanomi, visiškai iš kitos epochos", – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vidaus reikalų ministras Alfredas Pérezas Rubalcaba. Taip jis apibūdino vogtus seno pavyzdžio automobilio numerius, sukėlusius policijos įtarimus ir atvedusius iki ieškomiausio šalies nusikaltėlio.

Ministro žodžiai yra puiki metafora, tinkanti Etos organizacijai, paskendusioje savo iliuzijų pasaulyje ir tebekovojančiai su praeito amžiaus vaiduokliais. Savo veiklos pradžioje, 1959-aisiais, organizacija tebuvo pogrindinė studentų kuopelė, vykdžiusi smulkius vandalizmo aktus prieš diktatoriaus Francisco Franco (valdė 1939–1975 m.) valdžią, uždraudusią baskų kalbą ir įkalinusią daugelį įžymių šios tautos intelektualų. Po trejų metų, išaugus jos narių skaičiui, organizacija pasivadinusi "Euskadi Ta Askatasuna" (liet. – "Baskų tėvynė ir laisvė") pirmame savo suvažiavime atskiru dokumentu patvirtino priesaiką kovoti dėl nepriklausomos valstybės sukūrimo baskų gyvenamose teritorijose Šiaurės Ispanijoje ir Pietų Prancūzijoje.

Marksistinėmis idėjomis besižavintys jaunuoliai siekdami įgyvendinti savo tikslą griebėsi ginklų ir sprogmenų. Išorinis pasaulis apie "romantiškus" kovotojus prieš diktatorių sužinojo po dešimties metų. 1973 m. gruodžio 20 d. Madride buvo susprogdintas automobilis, kuriuo važiavo šalies ministras pirmininkas Carrero Blanco. Artimiausio diktatoriaus F.Franco bendražygio nužudymas ir dalinis palaikymas visuomenėje suteikė drąsos tęsti ginkluotus išpuolius. Policininkai, kariškiai, uolūs represinės valdžios pareigūnai ir sistemos politikai vis dažniau atsidurdavo smogikų taikiklyje.

Išpuolių dar bus

Ispanijai tapus demokratine monarchija, daugelis tikėjosi, kad ETA atsisakys smurto ir pasitenkins šiaurinei provincijai suteikta plačia ekonomine ir kultūrine autonomija. Bet taip neatsitiko, išpuoliai nesiliovė.

Ispanijos vyriausybė išmėgino visas kovos priemones: suiminėjo teroristus, derėjosi su jais, žudė juos iš pasalų ir be teismo, vėl teisėtai persekiojo. ETA atsakė savo metodais – devintasis praeito amžiaus dešimtmetis tapo kruviniausiu teroristų kelyje. Aukomis vis dažniau tapdavo ir civiliai gyventojai: bombos sproginėjo prekybos centruose, paplūdimiuose, universitetuose.

Romantiškas kovotojų prieš sistemą įvaizdis greitai subliuško, šalies visuomenė šią organizaciją vienareikšmiškai pasmerkė kaip neatstovaujančią nieko, išskyrus save pačią, o baskų verslininkai nustojo mokėti prievartaujamą "revoliucinį mokestį".

Sėkminga pastarųjų metų vyriausybės kampanija susilpnino Etą. Ispanijos, Prancūzijos ir Kanados kalėjimuose ilgas bausmes šiandien atlieka daugiau nei 700 demoralizuotų jos narių. Policijos duomenimis laisvėje tebeliko iki dvidešimties smurtą pasiryžusių tęsti jaunų ir nepatyrusių teroristų.

Išpuolių tikrai bus, įsitikinę ispanai, bet tai tebus beviltiškos teroristų pastangos apgauti visuomenę, kad agonijos apimta organizacija nepasmerkta mirčiai.