„Daug sveikiau dirbti keturias dienas per savaitę, ir mums pavyksta pasiekti geresnių rezultatų, nes nedirbame nežmoniškai daug laiko“, - sakė Janas Schulzas-Hofenas, Berlyno projektų vadybos programinės įrangos įmonės „Planio“, įvedusios keturių dienų darbo savaitę savo 10 darbuotojų kolektyvui, įkūrėjas.

Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje draudimo bendrovė „Perpetual Guardian“ paskelbė, kad, išbandžius 32 valandų darbo savaitę, įmonė pastebėjo sumažėjusį streso lygį ir šoktelėjusį darbuotojų įsitraukimą į įmonės veiklą.

Net Japonijoje vyriausybė ragina bendroves leisti darbuotojams pirmadienio rytais ilsėtis, nors šis ir kiti bandymai sumažinti darbo kultą šalyje kol kas neduoda vaisių.

Didžiosios Britanijos Amatų sąjungos kongresas (TUC) ragina visą šalį iki šio amžiaus pabaigos įsivesti keturių dienų darbo savaitę. Šį siūlymą palaiko opozicinė leiboristų partija.

TUC teigimu, trumpesnė darbo savaitė yra būdas darbuotojams pasidžiaugti turtu, sukuriamu naujųjų technologijų, kaip automatinis mokymasis (machine learning) ir robotikos, taip pat, kaip darbuotojų pramonės revoliucijos metu išsikovota teisė į laisvus savaitgalius.

„Keturių dienų darbo savaitė sumažintų stresą, kurį darbuotojas patiria, bandydamas suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą, ir galėtų pagerinti lyčių lygybės situaciją. Įmonės, išbandžiusios trumpesnę darbo savaitę, tikina, kad toks modelis padeda padidinti produktyvumą ir užtikrinti darbuotojų gerovę“, - teigė TUC ekonomistė Kate Bell.

„J. Walter Thompson“ finansų konsultantė Lucie Greene tikina, kad pasaulyje auga nepasitenkinimas persidirbimu, jos teigimu, puikiai aprašytas „Tesla“ vadovo Elono Musko tviterio žinutėje - „Niekas nepakeitė pasaulio, dirbdamas 40 valandų per savaitę“.

„Žmonės pradeda atsitraukti nuo 24 valandų per parą trunkančio skaitmeninio gyvenimo ir suprasti psichinės sveikatos problemas, kylančias dėl nuolatinio gyvenimo darbo režimu“, - sakė L. Greene.

Neseniai atlikta 3000 darbuotojų aštuoniose šalyse, įskaitant Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją ir Vokietiją, apklausa parodė, kad beveik pusė darbuotojų mano galintys atlikti dienos darbus per 5 valandas, jei jiems niekas netrukdytų, tačiau daugelis jų dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę. Jungtinės Valstijos čia lyderiauja - net 49 proc. darbuotojų iš JAV pareiškė dirbantys viršvalandžius.

„Darbas įsiveržė į asmeninį gyvenimą, nes žmogus visada turi technologijas, visada yra pasiekiamas, visada dirba, todėl žmonės perdega“, - sakė įmonių valdymo ir plėtros konsultavimo bendrovės „Future Workplace“ vadovas Danas Schawbelis.

J. Schulzas-Hofenas, 36 metų amžiaus programuotojas, vadovaujantis „Planio“, pats pabandė dirbti 4 dienas per savaitę, supratęs, kad jam reikia sulėtinti darbo tempą.

„Per keturias dienas padarydavau tiek pat, kiek per penkias, nes, dirbdamas penkias dienas, aš maniau turįs daugiau laiko, todėl dirbdavau lėčiau, leisdavau sau dažniau pertraukti darbą, ilgiau gerdavau kavą ar šnekučiuodavausi su kolegomis“, - sakė J. Schulzas-Hofenas.

„Supratau, kad, dirbdamas keturias dienas, turiu būti greitas, turiu susikoncentruoti, jei noriu turėti laisvą penktadienį“, - tikino jis.

J. Schulzas-Hofenas ir jo komanda aptarė įvairias galimybes prieš apsistodama ties pirmadienio-ketvirtadienio darbo grafiku. Įmonė atmetė variantą dirbti iš anksto nenustatytomis valandomis ir prieštaravo galimybei dirbti penkias dienas, tačiau trumpiau, nes taip lieka pavojus likti dirbti viršvalandžiais ir nejučia sugrįžti prie įprastos 40 valandų darbo savaitės.

„Planio“ klientai, paskambinę penktadienį, išgirsta įrašą, paaiškinantį, kodėl įmonė nedirba.

„Sulaukėme netikėtos klientų reakcijos. Dauguma jų nesiskundė, tačiau jie mums pavydėjo“, - teigė J. Schulzas-Hofenas.

Tuo tarpu reklamos agentūra „Grey New York“ balandį pradėjo programą, kuria leidžia personalui dirbti keturias dienas per savaitę už 85 proc. atlyginimo.