„Grynieji pinigai privalo išlikti“, – teigė pašnekovas.

„Dažniausiai moku grynaisiais. Kai neturiu – atsiskaitau kortele“, – sakė kitas pašnekovas.

Pagal slovėnų statistiką, jie yra viena iš pirmaujančių šalių tarp Europos Sąjungos valstybių pagal atsiskaitymus grynaisiais pinigais – net 64 procentai mokėjimų. Taigi monetos ir banknotai naudojami gerokai dažniau nei tokiose šalyse kaip Prancūzija, Nyderlandai ar Suomija, bet, pavyzdžiui, austrai ir kroatai dar labiau mėgsta grynuosius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Pageidautina kortele, nes man taip lengviau. Jei turiu daug grynųjų, bijau juos pamesti“, – aiškino pašnekovė.

Kita vertus, grynųjų pinigų šalininkai pastebi, kad įvairios prekybos vietos, įskaitant bankus, vis dažniau riboja arba išvis nebeleidžia atsiskaityti grynaisiais.

„Taip, aš vis dar moku tik grynaisiais“, – pabrėžė moteris.

Jei vieną dieną atsiras skaitmeniniai pinigai, o internetas neveiks, jums bus prastai.

Grynųjų rėmėjai sako, kad Europos Centrinio Banko ruošiamas skaitmeninis euras neturėtų pakeisti grynųjų pinigų. Prieš dvejus metus jie atnešė 56 tūkstančius parašų Slovėnijai atstovaujantiems Europos Parlamento nariams, kad grynieji pinigai taptų konstitucine teise.

„Jei vieną dieną atsiras skaitmeniniai pinigai, o internetas neveiks, jums bus prastai. Privalo būti rezervas“, – nurodė vyras.

Konstitucinės teisės specialistų nuomone, yra prasmės išplėsti privalomą mokėjimą grynaisiais pinigais į valstybės administracines institucijas, bankus, pašto skyrius, automobilių stovėjimo aikšteles ir viešąjį transportą. Ypač turint omenyje, kad tai tikrai padėtų vyresniems, vis dar nelabai „skaitmenizuotiems“ žmonėms.