„Mūsų tikslas vis dar yra šio susitarimo išsaugojimas, nes vis dar esame tikri, kad tai yra teisingas instrumentas, siekiant užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinių ginklų“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Raineris Breulis (Raineris Broilis). 

Kiek anksčiau panašią poziciją išsakė ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija, taip pat pabrėžusios, jog tebepalaiko branduolinį susitarimą.  

D. Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo karo su Iranu slenksčio, tačiau sakė, kad „atėjo laikas“ kitoms 2015-ųjų branduolinio susitarimo signatarėms pasekti JAV pavyzdžiu ir pasitraukti iš šio susitarimo.

„Norime išnaudoti visas (sutarties) siūlomas galimybes diplomatiniam sprendiniui rasti“, – sakė R. Breulas žurnalistams Berlyne.

Jis paragino Teheraną vėl laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal sutartį, kurią šalis 2015-aisiais pasirašė su JAV, Britanija, Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Kinija.

Sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ant plauko pakibusi nuo 2018 metų gegužės, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą.

Jungtinėms Valstijoms sugrąžinus sankcijas Iranui, Teheranas nustojo vykdyti dalį pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, o sekmadienį paskelbė, kad nebepaisys sutartimi nustatytų urano sodrinimo centrifugų skaičiaus apribojimų.

Branduolinį susitarimą pasirašiusios Europos šalys artimiausiomis dienomis turi apsispręsti, ar imtis veiksmų prieš Iraną už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Šiitiškai respublikai vėl gali būti įvestos Jungtinių Tautų sankcijos. 

Prancūzija ketvirtadienį pareiškė, kad toliau remia branduolinį susitarimą.

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) savo ruožtu sakė, kad 2015-ųjų branduolinė sutartis yra „geriausias šiuo metu turimas susitarimas“.