Abu lyderiai per religinę ceremoniją pasienyje esančiame Šoprono mieste pasakys kalbas, o vėliau prie pietų stalo surengs dvišales derybas.

A. Merkel šeštadienį padėkojo Vengrijai už tai, kad ji padėjo įvykti Vokietijos susivienijimo stebuklui, 1989 metų rugpjūčio 19-ąją leidusi 700 pabėgėlių iš komunistinės Rytų Vokietijos kirsti sieną ir patekti į Vakarus.

Pastaraisiais metais santykiai tarp Berlyno ir Budapešto pastebimai atšalo dėl V. Orbano griežto antiimigracinio kurso ir Vokietijos kritikos Vengrijos premjero autoritariškos politikos atžvilgiu.

Pastangos nugriauti Berlyno sieną, kuri daugiau kaip du dešimtmečius skyrė Vakarus ir komunistinį bloką, prasidėjo 1989 metų gegužę Vengrijoje.

Tų metų rugpjūčio 19 dieną siena turėjo būti simboliškai atverta trims valandoms, tačiau kelios minutės iki vartų atidarymo pro juos prasiveržė minia rytų vokiečių.

Ta taiki iškyla buvo pirmasis masinis vokiečių iš Rytų Vokietijos egzodas į Vakarus nuo 1961 metų, kai buvo pastatyta Berlyno siena.

Iškylą organizavo Vengrijos opozicijos partijos, iniciatyvą globojant reformas rėmusiam Komunistų partijos Politinio biuro nariui Imre Pozsgay (Imrei Požgajui) ir Otto von Habsburgui (Otui fon Habsburgui) – Tarptautinės paneuropinės sąjungos prezidentui ir paskutinio Austrijos ir Vengrijos imperatoriaus palikuoniui.

Po to, kai Vengrijos vyriausybė 1989-ųjų rugsėjo 11-ąją oficialiai atvėrė sieną, į Austriją pabėgo apie 50 tūkst. žmonių iš Rytų Vokietijos, o po dviejų mėnesių, lapkričio 9-ąją, griuvo Berlyno siena.