„Dėl priežasčių, susijusių su mūsų konkurencingumu, bet svarbiausia – kad būtų pasiekti mūsų ambicingi tikslai klimato srityje“, ministrai sutarė skirti 9 mlrd. eurų valstybės lėšų šioms technologijoms vystyti, Berlyne žurnalistams sakė ekonomikos ministras Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris).

Septyni milijardai eurų bus skirti palengvinti vandenilio technologijų įvedimui į Vokietijos rinką, o likę 2 mlrd. eurų bus atidėti „tarptautinėms partnerystėms“, pridūrė P. Altmaieris.

Vadinamąjį žaliąjį vandenilį Berlynas laiko svarbia atsinaujinančiosios energijos gamybos ir galutinių vartotojų grandinės dalimi, leidžiančia lengvai saugoti ir gabenti iš saulės ar vėjo pagamintą energiją.

Toks vandenilis gaunamas elektrolizės būdu – naudojant atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją vandeniui skaidyti į vandenilį ir deguonį, o ne iš tradicinių iškastinio kuro šaltinių.

Naujasis kuras gali būti naudojamas gaminant klimato atžvilgiu neutralų plieną, kaupiant energiją žiemai arba kaip degalai transporto priemonėms, kaip alternatyva elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams, pažymėjo P. Altmaieris.

Iki 2030 metų Vokietija siekia visoje šalyje sukurti 5 gigavatų vandenilio gamybos pajėgumus, turinčius vėliausiai iki 2040-ųjų padidėti iki 10 gigavatų.

Ministrai taip pat tikisi eksportuoti žaliojo vandenilio gamybos technologijas ir technines žinias į kitas šalis.

Galimybė remti iškastinį kurą eksportuojančių šalių ir besivystančių valstybių pastangas kurti vandenilio gamybos pajėgumus „reikš naujas rinkas vokiečių pramonės įmonių statytojams“ – taigi, Vokietija gautų daug kuro, kurio ji negali pasigaminti pati, pareiškė P. Altmaieris.

„Kokybės ženklas „Pagaminta Vokietijoje“ turėtų būti klijuojamas ant ekologiško vandenilio technologijų“, – su kolega sutiko tyrimų ministrė Anja Karliczek (Ania Karliček).

Ekologiškas atsigavimas

Trečiadienį pristatyta vandenilio strategija yra dalis Berlyno parengto 130 mlrd. eurų vertės atsigavimo plano, kuriuo siekiama suteikti impulsą Europos didžiausiai ekonomikai, kovojančiai su koronaviruso sukelta krize.

„Pradėjusi įgyvendinti savo naują vandenilio strategiją, vykstant diskusijoms apie ekonomikos atsigavimą, Vokietija demonstruoja, kad ilgalaikės investicijos į anglies dvideginio neišmetančias technologijas yra būtina reagavimo į krizę dalis“, – sakė Claudia Kemfert (Klaudija Kemfert) iš Berlyne įsikūrusios ekspertų grupės DIW.

Plieno gamybos sektoriaus bendrovė „Thyssenkrupp“ trečiadienį paskelbė apie partnerystę su energetikos bendrove RWE dėl žaliojo vandenilio naudojimo bandomojoje krosnyje.

Dujos būtų naudojamos vietoje kokso ir susmulkintos anglies kaip „redukuojantis agentas“, atimantis deguonį iš geležies rūdos, šio proceso metu susidarant vandeniui, o ne klimato kaitą skatinančiam anglies dvideginiui.

Iki 3-ojo dešimtmečio vidurio turinti pradėti veikti pirmoji krosnis pagamins „klimato požiūriu neutralaus plieno, kurio užteks 50 tūkst. automobilių pagaminti“, nurodė „Thyssenkrupp Steel“ vadovas Bernhardas Osburgas.

„Niekur kitur negalima pasiekti panašaus klimato apsaugos efekto pasitelkiant žaliąjį vandenilį“ kaip plieno gamybos sektoriuje, pridūrė jis.

„Thyssenkrupp“ planuoja iki 2050 metų visą savo plieno produkciją padaryti nekenksminga klimatui.

„Visi plieno pramonės viršininkai pripažįsta, kad ilguoju laikotarpiu Vokietijoje turime galimybę gaminti tik klimato požiūriu neutralų plieną... pasitelkdami žalią vandenilį“, – sakė ministras P. Altmaieris.

Kai kurie analitikai perspėja, kad vyriausybė renkasi pernelyg platų tikslinių pramonės sričių spektrą kaip potencialią žaliųjų vandenilio technologijų klientų bazę.

Berlynas tikisi, kad šis kuras bus naudojamas ir automobilių pramonėje, nes tokios užsienio kompanijos kaip „Tesla“ ir Kinijos CATL įgijo pranašumą prieš tokias vokiečių gamintojas kaip BMW ir „Volkswagen“, kalbant apie akumuliatorius, kur sutelkta didžioji dalis elektromobilių pridėtinės vertės.

„Žaliasis vandenilis bus retai pasitaikantis išteklius“, – mano energetikos ir klimato ekspertas Constantinas Zergeris (Konstantinas Zergeris) iš Vokietijos aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos DUH.

„Jis neturėtų būti naudojamas sektoriuose, turinčiuose alternatyvų dekarbonizavimui. Tai ypač pasakytina apie automobilius ir pastatų šildymą“, – pridūrė jis.