Vokietijos velionio nacių lyderio Adolfo Hitlerio politinio manifesto „Mein Kampf“ (Mano kova) autorinės teisės liausis galioti penktadienį, o kelios leidyklos planuoja vėl išspausdinti šią knygą, papildytą šiuolaikinių ekspertų komentarais, tačiau visa tai kursto įnirtingus debatus, kaip reikėtų vertinti šį itin kontroversišką kūrinį, praėjus septyniems dešimtmečiams po nacių sutriuškinimo.

Pagal Vokietijos įstatymus kūrinių autorinės teisės galioja 70 metų po autoriaus mirties – šiuo atveju A.Hitlerio savižudybės viename sovietų armijos atakuojamo Berlyno bunkeryje 1945 metų balandžio 30 dieną – iki pat tų metų paskutinės dienos.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui sąjungininkai perdavė visą išlikusį A.Hitlerio turtą Bavarijos žemės vyriausybei, mat nacių lyderis buvo oficialiai registruotas kaip Miuncheno gyventojas. Be kita ko, Bavarijai buvo perduotos „Mein Kampf“ originalaus vokiško teksto autorinės teisės. Miuncheno valdžia vėliau dėjo pastangas, kad jokie nauji tos knygos leidimai nebūtų spausdinami, nors oficialiai toks draudimas nebuvo paskelbtas.

Tačiau nuo sausio 1-osios Bavarijos finansų ministerija nebegalės naudoti tų priemonių, nes „Mein Kampf“ autorinės teisės liausis galiojusios.

Vokietijos istorikų parengta anotuota versija knygynuose pasirodys jau sausio 8 dieną, o kaimyninėje Prancūzijoje leidykla „Fayard“ ketina išleisti naują „Mein Kampf“ leidimą prancūzų kalba, sukeldama kai pasipiktinimą kai kuriuose sluoksniuose.

Keliose Europos šalyse, kurios buvo okupuotos nacių, tarp jų Austrijoje ir Nyderlanduose, padėtis praktiškai nepasikeis, nes ten nacių lyderio veikalą leisti ir platinti oficialiai draudžiama.

Kitur, įskaitant Indiją ir Braziliją „Mein Kampf“ galima įsigyti laisvai, o Japonijoje netgi buvo išleista pagal ją sukurta manga – komiksų knygelė. Turkijoje nuo 2004 metų parduota daugiau negu 30 tūkst. šios knygos egzempliorių; ji taip pat nėra uždrausta Jungtinėse Valstijose.

Kai kurie mokslininkai pasisako už pakartotinius leidimus, sakydami, kad jie padės demistifikuoti liūdnai pagarsėjusią 800 puslapių apimties knygą, juolab, kad šis veikalas yra lengvai prieinamas internete.

Vis dėlto skelbiama įvairių nuomonių, ypač žydų organizacijose – kai kurios jų nori, kad draudimas liktų galioti, o kitos įsitikinusios, kad tą tekstą verta paskelbti su mokslininkų komentarais švietimo tikslais.

Istorinis šaltinis

Didžiausios aistros verda Vokietijoje, kur nuo 1945 metų nebuvo išspausdintas nei vienas naujas „Mein Kampf“ leidimas, nors šių knygų nedraudžiama pardavinėti arba jų turėti.

„Mein Kampf“, kuri iš dalies yra A.Hitlerio autobiografija, išdėsto šio veikėjo ideologiją, tapusią nacizmo pagrindu. Jis parašė šią knygą, kai buvo laikomas Landsbergo kalėjime, į kurį pateko nuteistas po nesėkmingo 1923-ųjų perversmo, žinomo kaip Alaus pučas.

Knygoje skelbiamos dvi idėjos, kurias Vokietijos lyderiu tapęs A.Hitleris įgyvendino, žengdamas į Antrąjį pasaulinį karą. Jis teigė, kad kaimyninės šalys turi būti aneksuotos ir tapti vokiečių „gyvenamąja erdve“ (lebensraum) ir kad žydai yra nepakenčiama žemesnioji rasė. Pastarasis įsitikinimas tapo ideologiniu Holokausto pagrindimu.

Iki 1945 metų Vokietijoje buvo išleista apie 12,4 mln. šios knygos kopijų, kurių galima rasti daugelyje akademinių bibliotekų.

Vokietijos žydų bendruomenės lyderis Josefas Schusteris (Jozefas Šusteris) sakė, kad „bjaurus propagandos pamfletas „Mein Kampf“ turėtų likti uždraustas“, bet neprieštaravo, kad akademinė versija su paaiškinimais būtų išleista švietimo ir tyrimų tikslais.

Būtent tokią anotuotą versiją parengė Miunchene įsikūrusio Šiuolaikinės istorijos instituto (IFZ) mokslininkai.

Naujas „Mein Kampf“ leidimas, kurio apimtis dėl ekspertų komentarų padidėjo iki beveik 2 000 puslapių, bus išleistas dviem tomais ir tikriausiai bus išgraibstytas iš knygynų lentynų. Pirmąjį tiražą sudarys 4 tūkst. egzempliorių; knyga kainuos 59 eurus.

IFZ nurodė, kad knygos komentaruose mėginama atsakyti į esminius istorinius klausimus – pavyzdžiui, kaip buvo priimami „Mein Kampf“ teiginiai. Taip pat bus nagrinėjama svarbiausia problema: kokių priešingų argumentų galime pateikti, remdamiesi šiuolaikinėmis žiniomis apie daugybę Hitlerio teiginių ir melų.

„Ši knyga neturėtų būti nuvertinama kaip istorinis šaltinis, taip pat kaip raktas, padedantis perprasti nacionalsocializmo istoriją“, – IFZ direktorius Andreas Wirschingas (Andrėjas Viršingas) sakė prieš pasirodant naujam leidimui.

Naujojo leidimo elektroninės versijos nebus, nes jos tekstas sunkiai suderinamas su tuo formatu, bet leidėjai tikis parengti specialią versiją internetui – galbūt 2017 metais.

Visas pelnas už parduotas knygas bus skirtos labdarai, pabrėžė A.Wirschingas, tačiau jis abejojo, ar gautos pajamos padengs leidybos kainą, nes šis didelės apimties projektas buvo itin brangus.

„Manau, kad galiausiai jokio pelno nebus gauta“, – sakė jis.

Švietimo ministrė Johanna Wanka (Johana Vanka) sakė, kad ši „Mein Kampf“ versija turėtų būti visų Vokietijos mokyklų bibliotekose, aiškindama, kad tokiu būdu „Hitlerio komentarai neliktų neužginčyti“.

„Moksleiviams kils klausimų, tad vienintelis teisingas kelias – kad tai būtų aptariama per pamokas“, – pažymėjo ji.

Tačiau Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos žydų bendruomenės vadovė Charlotte Knobloch (Karlotė Knobloch) perspėjo, kad netgi tokio formato leidinys kelia tam tikrų pavojų, nes jame „yra originalus tekstas“, o „dešiniojo sparno kovotojai ir islamistai suinteresuoti skleisti tokias idėjas“.

Izraelyje, kuriame nauji „Mein Kampf“ leidimai yra uždrausti, autorinių teisių galiojimo pabaiga nepakeis giliai įsišaknijusio priešiškumo tam antisemitiniam veikalui.

Leidyklos „Geffen Publishing“, orientuotos į knygas į judaizmą ir jo istoriją, įkūrėjas Murray Greenfieldas (Marėjus Grinfildas) sakė, kad A.Hitlerio kūrinio nespausdintų „net jeigu man už tai sumokėtų“.