Kyjivas ilgą laiką prašė šių raketų, tačiau Berlynas atsisakė atvirai įsipareigoti, baimindamasis, kad tai padidins įtampą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Būdamas opozicijoje, pats F. Merzas palaikė idėją siųsti raketas, tačiau nuo praėjusių metų gegužės, kai pradėjo eiti pareigas, jis nuo to atsitraukė.
Trečiadienį atsakydamas į įstatymų leidėjų klausimus, F. Merzas sakė, kad jo pirminės pastabos buvo išsakytos „kitame kontekste“, tuo metu, kai jis „manė, kad Bundesveras savo atsargose turi pakankamai veikiančių sparnuotųjų raketų „Taurus“, kurias galėtume tiekti Ukrainai“.
Be to, jis teigė, kad dėl Ukrainos pažangos kuriant vietinius ginklus diskusijos dėl „Taurus“ raketų tapo beprasmės.
„Šiandien pati Ukraina savo sandėliuose turi ilgojo nuotolio ginklų, kuriuos pasigamino pati – iš dalies su mūsų pagalba – ir kurie yra žymiai efektyvesni nei palyginti nedidelis „Taurus“ sparnuotųjų raketų skaičius, kurį būtume galėję pristatyti“, – sakė F. Merzas.
„Ginklų technologijų požiūriu Ukraina pažengė toli, toli, toliau nei tai, ką aptarinėjome tada, kai prasidėjo šis karas“, – kalbėjo kancleris.
F. Merzas teigė, kad nors Ukraina „šiandien yra geriau ginkluota nei bet kada anksčiau“, ji turi „didelių sunkumų dėl finansavimo“.
„Turime mobilizuoti pinigus Ukrainai, kad šie ginklai ir toliau būtų gaminami“, – sakė jis.
Nuo tada, kai praėjusiais metais Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), sumažino didžiąją dalį savo paramos Ukrainai, Vokietija tapo didžiausia Kyjivo rėmėja ir gerokai padidino savo karinę pagalbą.
Berlynas įsipareigojo 2026 metais skirti 11,5 mlrd. eurų pagalbą, įskaitant „Iris-T“ oro gynybos sistemas ir „Patriot“ baterijas.