Savo viziją per vizitą Čekijoje išdėstęs O. Scholzas pabrėžė, kad Rusijos invazija į Ukrainą reikalauja „europietiško atsako į šį lūžio momentą“.
Savo kalboje jis paragino bloką mažinti „vienpusę priklausomybę“ ekonomikos, energetikos ar gynybos srityse, taip pat kurti „geopolitinę, suverenią ir išplėstą ES“.
Kancleris sakė esąs įsipareigojęs siekti, kad šešios Vakarų Balkanų šalys, Moldova, Sakartvelas ir Ukraina įstotų į ES.
„Jų įstojimas į ES atitinka mūsų interesus“, – kalbėjo O. Scholzas.
Jų įstojimas į ES atitinka mūsų interesus.
Tačiau plečiantis blokui, reikės panaikinti kiekvienos narės šiuo metu turimą veto teisę ir pereiti prie „daugumos balsavimo“ sistemos, kad nebūtų stabdomas ES sprendimų priėmimas, sakė O. Scholzas.
Rusijos invazija į Ukrainą jau tapo išbandymu ES vienbalsiškumo principui tokiu metu, kai būtini skubūs veiksmai.
„Ieškokime kompromisų drauge. Manau, daugumos balsų principą pirmiausia galėtume pradėti taikyti tose srityse, kuriose ypač svarbu, kad kalbėtume vienu balsu, pavyzdžiui, dėl sankcijų politikos ar žmogaus teisių klausimų“, – sakė Vokietijos kancleris.
O. Scholzas pridūrė, kad valstybės narės turi ne tik dvi galimybes – balsuoti „už“ arba „prieš“, bet ir gali „konstruktyviai susilaikyti“.
Koordinuotas augimas
Birželį blokas suteikė Ukrainai ir Moldovai kandidačių įstoti į ES statusą, o į Bendriją siekiančios įstoti šešios Vakarų Balkanų valstybės – Albanija, Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – yra skirtinguose šio proceso etapuose.
Tačiau kelias į narystę tikriausiais bus ilgas, o kol kas, kaip sakė O. Scholzas, kandidatės turėtų dalyvauti naujame politiniame forume, kurį pasiūlė steigti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), siekiant „aptarti svarbiausius klausimus, turinčius įtakos visam mūsų žemynui“.
Vis tik šis formatas nepakeistų stojimo į ES proceso, pabrėžė vokiečių lyderis ir nurodė, kad pretendentėms duotus pažadus „turi sekti darbai“.
O. Scholzas taip pat plačiai atvėrė Europos bevizės Šengeno zonos duris Kroatijai, Rumunijai ir Bulgarijai, žadėdamas „stengtis, kad jos taptų visavertėmis narėmis“. Šiam žingsniui iš karto pritarė rumunų prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).
Kalbėdamas Prahos Karolio universitete, kancleris taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje atskleidė „nekoordinuotą Europos ginkluotųjų pajėgų ir gynybos biudžetų mažėjimą“, kurį turi pakeisti „koordinuotas augimas“.
Anot O. Scholzo, tai reiškia glaudesnį Europos įmonių bendradarbiavimą vykdant ginkluotės projektus, bendrą gamybą ir viešuosius pirkimus.
Vokietija, pasak kanclerio, „labai reikšmingai“ sustiprins savo priešlėktuvinės gynybos sistemą, kad ji galėtų tapti skydu kaimyninėms šalims nuo Baltijos regiono iki Skandinavijos.
O. Scholzas nepateikė jokių detalių apie šią sistemą, tačiau kovo mėnesį jis pranešė apie Vokietijos planus įsigyti Izraelio priešraketinės gynybos sistemą, kuri galėtų apsaugoti ir kaimynines ES valstybes.
Nors tai bus ilgalaikis projektas, Berlynas jau derina veiksmus su Nyderlandais dėl „darbų pasidalijimo“ apginkluojant Ukrainą, sakė kancleris, ragindamas kitas sąjungininkes prisijungti prie koordinavimo.
„Manau, Vokietija galėtų prisiimti ypatingą atsakomybę už Ukrainos artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos pajėgumų stiprinimą“, – sakė jis, žadėdamas remti Kyjivą „tiek, kiek reikės“.
Pagrindinės vertybės
Be gynybos, O. Scholzas taip pat paragino atsisakyti „vienpusės“ priklausomybės importuojant ne tik energiją, bet ir kitus gyvybiškai svarbius išteklius – pavyzdžiui, litį ar kobaltą, kurių paklausa sparčiai auga aukštųjų technologijų pramonėje.
Pasak jo, nors Europos Sąjunga neturėtų stengtis palikti kitų šalių už borto, jai reikėtų siekti geresnio vidaus koordinavimo – nesvarbu, ar tai būtų energijos tiekimas, ar tiesiog transporto priemonių įkrovimo punktai.
Be to, Bendrija turėtų tvirtai ginti savo pamatinius principus – žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, pridūrė kancleris.
Kalbėdamas apie virtinę tebesitęsiančių Briuselio teisinių ginčų su Lenkija ir Vengrija, O. Scholzas pareiškė, kad ir šiose šalyse dauguma žmonių „nori, kad ES aktyviau gintų laisvę ir demokratiją“.
O. Scholzo nuomone, Europos Komisijai galėtų būti suteiktas „naujas būdas pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras“, kuomet pavojus iškyla pagrindinėms vertybėms – laisvei, demokratijai ar žmogaus teisėms.
„Ypač šiuo metu, kai autokratija meta iššūkį mūsų demokratijoms, tai yra kaip niekada svarbu“, – pabrėžė kancleris.
