Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pasmerkė išpuolius prieš pabėgėlių centrus šalyje ir įspėjo, jog prieglobsčio prašytojų problema Europos Sąjungai gali tapti rimtesne problema už Graikijos skolų krizę.

Vokietijoje, kuri šįmet susidūrė su rekordiniu pabėgėlių antplūdžiu, nuo metų pradžios buvo padegta daugiau nei 200 prieglobsčio prašytojų centrų. Paprašyta pakomentuoti šią situaciją, kanclerė sakė: „Tai nedaro garbės mūsų šaliai.“

A.Merkel įspėjo, kad plūstantys pabėgėliai taps gerokai rimtesniu galvos skausmu Europai už Graikiją ir euro stabilumą.

„Prieglobsčio klausimas gali tapti kitu didelio masto Europos projektu, kuriame parodysime, ar iš tiesų galime imtis bendrų veiksmų“, - sakė kanclerė visuomeninei televizijai ZDF.

Pasak A.Merkel, Vokietijai, kur, kaip tvirtina kai kurie pareigūnai, prieglobsčio prašytojų skaičius šiais metais gali perkopti 600 tūkst., ši problema ypač opi.

Tūkstančiai pabėgėlių priversti miegoti palapinėse, o pareigūnai sako, jog yra užversti prašymais suteikti prieglobstį. A.Merkel pabrėžė, jog tokia situacija „absoliučiai nepatenkinama“.

Ji paragino ES sudaryti sąrašą saugių kilmės šalių, kuriose piliečiams nekyla smurto ir persekiojimo pavojus.

Praėjusią savaitę Vokietijos vidaus reikalų ministras pareiškė, jog yra „nepriimtina“, kad 40 proc. prieglobsčio prašytojų šalyje yra atvykę iš Balkanų, pavadinęs tokią situaciją „Europos gėda“.

Iš 300 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį Vokietijoje, kurie buvo pateikti nuo metų pradžios, maždaug pusė yra iš žmonių, atvykusių iš šio Pietryčių Europos regiono, kuriam priklauso Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Kosovas, Makedonija, Juodkalnija ir Serbija.

Berlynas ieško būdų, kaip sustabdyti tokių migrantų srautą, kad galėtų geriau pasirūpinti žmonėmis, plūstančiais iš tokių konflikto zonų kaip Sirija, Irakas bei Afganistanas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) nurodė, kad žmonių, kurie dėl konfliktų ar krizių buvo priversti palikti savo namus, skaičius pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pasiekė 50 mln., o labiausiai nukentėję yra sirai.

Teisina griežtą liniją Graikijos atžvilgiu

Vokietijos kanclerė teisino savo vyriausybės griežtą poziciją derybose su Graikija dėl naujo finansinės pagalbos paketo, sakydama, jog tai skatino Atėnus imtis būtinų reformų.

A.Merkel sakė visuomeninei televizijai ZDF, kad priemonių paketas, kurį praeitą savaitę patvirtino Graikijos parlamentas ir euro zonos finansų ministrai mainais į trečią finansinio gelbėjimo programą, padės Graikijai „atsistoti ant kojų“.

„Jokios naudos iš to, jeigu būsime malonūs vieni kitiems ir po trejų ar ketverių metų viskas bus dar blogiau negu šiandien“, – pabrėžė ji.

A.Merkel pažymėjo, kad Graikijos kairiosios vyriausybės požiūris pasikeitė „dėl daugelio šalių, tačiau taip pat dėl (Vokietijos finansų ministro) Wolfgango Schaeuble (Volfgango Šoiblės) ir Vokietijos vyriausybės griežtos pozicijos“.

Atėnai dabar „supranta, kad šalis gali atsistoti ant kojų tik tuomet, jeigu iš tiesų reformuosis“, aiškino kanclerė.

Pasak jos, euro zonos partneriai dabar stebės, „ar bus toliau dirbama tokiu pačiu intensyvumu“, aiškindama, kad Graikijai reikės imtis tolesnių priemonių, „jeigu norime pamatyti šviesą tunelio gale“.

Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir labiausiai prisideda prie pagalbos Graikijai, atliks esminį vaidmenį euro zonos ministrų patvirtintoje programoje, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

Berlynas labiausiai palaikė poziciją, kad Atėnus reikia spausti vykdyti rinkai palankas reformas mainais į finansinę pagalbą.

Bundestago, Vokietijos žemųjų parlamento rūmų, deputatai bus atšaukti iš vasaros atostogų trečiadienį, kad galėtų balsuoti dėl pagalbos paketo Graikijai.

Analitikai sako, kad tam planui bus beveik neabejotinai pareikštas palaikymas, nes A.Merkel valdančioji konservatorių ir socialdemokratų koalicija kontroliuoja 504 iš 631 vietų Bundestage.

Jie pažymi, kad didžiausias neaiškumas – kiek A.Merkel konservatyviojo bloko deputatų prisidės prie maišto prieš šį pasiūlymą.

A.Merkel atsisakė „spekuliuoti“, kiek konservatyvių pažiūrų deputatų gali sukilti ir balsuoti prieš pagalbos programą, bet sakė prieš balsavimą pasistengsianti įtikinti parlamento narius palaikyti vyriausybės poziciją.