Vokietijos parlamentas penktadienį patvirtino susitarimą pratęsti finansinės pagalbos Graikijai programą, kai finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), kuris anksčiau reiškė abejones, ar galima pasitikėti Atėnais, pažadėjo, kad Graikijai nebus leista „šantažuoti“ jos partnerių euro zonoje.

Už šį nutarimą balsavo 542 įstatymų leidėjai, tarp jų beveik visi kanclerės Angelos Merkel dešiniųjų ir kairiųjų koalicijos nariai bei opozicijoje esantys žalieji. Tai buvo didžiausia dauguma, kokią 631 vietą turinčiame Vokietijos parlamente pavyko užtikrinti balsuojant dėl pagalbos paketų euro zonos narėms.

Balsavimas Bundestage buvo vienintelė didelė parlamentinė kliūtis siekiant, kad būtų patvirtintas susitarimas dar keturiems mėnesiams pratęsti finansinės pagalbos programą labiausiai prasiskolinusiai euro zonos šaliai.

Graikijoje - pirmoji demonstracija prieš „Syriza“ vyriausybę

Dešimtys juodai apsirengusių protestuotojų ketvirtadienį Atėnų centre susirėmė su riaušių policija, kai ėmė daužyti parduotuvių vitrinas, svaidyti Molotovo kokteilius ir padeginėti automobilius po pirmųjų antivyriausybinių eitynių nuo kairiosios partijos „Syriza“ atėjimo į valdžią prieš mėnesį.

Apie 450 ultrakairiųjų pažiūrų protestuotojų išėjo į Atėnų gatves išlieti pasipiktinimo naująja kairiųjų ir dešiniųjų koalicine vyriausybe, vadovaujama premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras), kuris praėjusią savaitę susitarė su partneriais Europos Sąjungoje dėl finansinės pagalbos programos pratęsimo.

Šis susitarimas pakurstė nesutarimus A.Cipro partijos viduje, o kai kurie veikėjai ultrakairiųjų stovykloje kaltino vyriausybę nesiruošiant vykdyti priešrinkiminių pažadų – pavyzdžiui, nutraukti daugeliui pasipiktinimą keliančią 240 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo programą, dėl kurio ankstesnė vyriausybė susitarė su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu(TVF).

Po eitynių apie 50 protestuotojų apmėtė Molotovo kokteiliais ir akmenimis policiją Atėnų centriniame bohemiškame Eksarchijos rajone.

Per riaušes taip pat buvo išdaužytos kelių parduotuvių vitrinos ir apgadintos autobusų stotelės.

Nors šie incidentai nebuvo didelio masto, jie buvo pirmieji neramumai, nukreipti prieš kairiųjų vadovaujamą vyriausybę, kuri atėjo į valdžią po sausio 25 dieną vykusių rinkimų, žadėdama pasiekti, kad būtų nurašyta didelė dalis šalies skolų, taip pat nutraukti skausmingą griežto taupymo politiką, dėl kurios ketvirtadalis graikų yra likę be darbo.