AfD šį žingsnį žengė viešosios nuomonės apklausoms rodant, kad šiuo metu ji yra trečia pagal populiarumą politinė jėga šalyje.

Kaip euroskeptiška partija vos prieš trejus metus įkurta AfD smarkiai sustiprino savo pozicijas, ėmusi aršiai pliekti kanclerės Angelos Merkel liberalią politiką pabėgėlių atžvilgiu, sudariusią prielaidas pernai į šalį atvykti daugiau nei milijonui prieglobsčio prašytojų.

Kai dėl Balkanų valstybių sprendimo šiais metais uždaryti savo sienas pabėgėlių srautas smarkiai sumažėjo, AfD pasitelkė ksenofobinio gatvių judėjimo „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) naudojamą kortą.

„Islamas nėra Vokietijos dalis“ – skelbia antraštė AfD politikos dokumente, kuriam sekmadienį per balsavimą pritarė apie 2 400 partijos narių, susirinkusių į suvažiavimą vakariniame Štutgarto mieste.

Dokumente reikalaujama uždrausti tokius islamo simbolius, kaip prie mečečių statomi minaretai, muedzino kvietimą maldai, taip pat visą veidą dengiančius šydus ir skaras mokymo įstaigose.

Siūlymas priimti subtilesnę formuluotę – „stabdyti islamizmą, bet siekti dialogo su islamu“ – buvo atmestas aidint garsiems suvažiavimo dalyvių, dauguma kurių buvo vyrai, nepritarimo šūksniams salėje, papuoštoje plakatais su užrašu „Drąsa. Tiesa. Vokietija“.

„Islamas savo esme yra politiškas“, – replikavo vienas suvažiavimo dalyvių, o kitas AfD narys susiejo šį tikėjimą su „šariatu, mirtininkų sprogdinimais ir prievartinėmis santuokomis“.

Žvelgiant plačiau, AfD pateikia save kaip nacionalistinę konservatyvią politinę jėgą, kuri taip pat reiškia abejonių dėl klimato kaitos, pasisako už tradicinius lyčių vaidmenis ir „šeimos vertybes“, be to, norėtų sugrąžinti privalomąją karo tarnybą ir atsisakyti euro ir sugrįžti prie Vokietijos markės.

Savaitgalį vykusiame suvažiavime AfD dar kartą patvirtino savo neigiamą nusistatymą Europos Sąjungos bendrosios valiutos atžvilgiu, žadėdama, kad nutrauks „euro eksperimentą“ organizavusi referendumą, kuriame būtų sprendžiama dėl tolesnės Vokietijos narystės euro zonoje.

Suvažiavime, kuris baigėsi sekmadienį, taip pat buvo pritarta įtraukti į manifestą siūlymus dėl supaprastintos mokesčių sistemos, kurios pagrindinis uždavinys būtų sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms.

Vienas partijos lyderių Joergas Meuthenas (Jorgas Moitenas) sakė, kad AfD pasisako už „modernų konservatizmą“ ir „sveiką patriotizmą“, atmesdama „1968-ųjų Vokietiją, užsikrėtusią raudonųjų ir žaliųjų kairiąja ideologija“.

AfD, kuriai pavyko prasimušti į pusės iš 16-os Vokietijos žemių parlamentus bei Europos Parlamentą ir kuri lyginama su Austrijos kraštutine dešiniąja Laisvės partija (FPÖ) bei Prancūzijos ultradešiniuoju Nacionaliniu frontu (FN), dabar visą dėmesį sutelkė į ateinančiais metais vyksiančius visuotinius rinkimus.

„2015 metų vasarą jie laikė mus mirusiais“, – su triumfo gaidele balse delegatams sakė viena iš AfD pirmininkių Frauke Petry (Fraukė Petri), paskelbusi, jog partijos netenkins opozicinės frakcijos ar mažesniosios koalicijos partnerės vaidmuo.

Naujoji partijos programa leis AfD „laimėti daugumą“, sakė ji, kreipdamasi į suvažiavimo dalyvius.

AfD šiuo metu palaiko apie 13 proc. šalies rinkėjų ir ji nedideliu atotrūkiu lenkia žaliuosius, užimdama trečią vietą partijų populiarumo lentelėje, rodo laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu „Emnid“ atliktas viešosios nuomonės tyrimas.