Tai – dalis Vakarų reakcijos į Maskvos invaziją į Ukrainą veiksmų.

Federalinė prokuratūra pareiškime nurodė, kad Vokietijos finansų sostinės Frankfurto teismui pateikė prašymą dėl nepriklausomos konfiskavimo procedūros.

„Šios procedūros tikslas yra konfiskuoti daugiau kaip 720 mln. eurų, kuriuos viena Rusijos finansų įstaiga laiko banko sąskaitoje Frankfurte prie Maino, dėl įtariamo bandymo pažeisti [Vokietijos įstatymuose nustatytas] embargo taisykles“, – teigiama pranešime.

2022 metų birželį Europos Sąjungą įtraukė šį Rusijos banką į sankcijų sąrašą, teigė prokurorai ir pridūrė, kad prašymą teismui jie pateikė liepą. Trečiadienio pareiškimas buvo paskelbtas po žiniasklaidos pranešimų apie teisinius veiksmus.

„Todėl Europos finansų įstaigose laikomo subjekto turto atžvilgiu nebegalėjo būti atliekamos operacijos, jis buvo „įšaldytas“, – sakoma jų pareiškime.

Tačiau priduriama, kad netrukus po to, kai bankui buvo įvestos sankcijos, nežinomi asmenys, veikiantys Rusijos finansų institucijos vardu, iš jo sąskaitos Frankfurte bandė išsiimti daugiau kaip 720 mln. eurų.

Neleisime, kad Rusijos lėšos, naudojamos neteisėtam agresijos karui prieš Ukrainą finansuoti, būtų nekvestionuojamai laikomos Vokietijos sąskaitose.

„Bankas nevykdė pavedimo atlikti elektroninį pervedimą“, – sakė prokurorai.

Naujienų žurnalas „Der Spiegel“ nurodė, kad minėtasis Rusijos bankas yra Maskvos vertybinių popierių biržos padalinys, ir teigė, kad jis lėšas saugojo JAV banko „JP Morgan Chase“ Vokietijos filiale.

Prokurorų tvirtinimu, atlikti tyrimą buvo pavesta Vokietijos muitinės nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pasak jų, prašoma nepriklausomo konfiskavimo, nes šiuo metu neįmanoma patraukti konkrečių asmenų baudžiamojon atsakomybėn už šį nusikaltimą.

Naujienų portalo „Spiegel Online“ pranešime teigiama, kad federalinė prokuratūra nori, jog šios lėšos patektų į valstybės iždą.

„Tai, kas asmeniškai taikoma nesąžiningiems valdininkams, taikoma ir jų valdžios aparato turtui: neleisime, kad Rusijos lėšos, naudojamos neteisėtam agresijos karui prieš Ukrainą finansuoti, būtų nekvestionuojamai laikomos Vokietijos sąskaitose“, – sakė teisingumo ministras Marco Buschmannas (Markas Bušmanas).

Dėl Didžiojo septyneto (G-7) valstybių sprendimo įšaldyti Rusijos turtą iškart po to, kai Kremlius 2022-ųjų vasarį pradėjo vykdyti invaziją į Ukrainą, sankcijų taikymo mechanizme dalyvaujančiose šalyse buvo užblokuota apie 300 mlrd. dolerių (274 mlrd. eurų).

Nors Ukraina pareikalavo, kad visi Rusijos pinigai būtų skirti jos pokario atstatymo darbams, G-7 šalys atmeta tiesioginį konfiskavimą, nes jis keltų teisinių problemų ir pažeistų pasaulines normas.