Vokietijoje nerimsta aistros dėl įmonės iš JAV „Uber“, kuri bando konkuruoti su taksi įmonėmis. Per išmaniųjų telefonų programėlę vairuotojai gali siūlyti maršrutus, o keleiviai, radę netoliese esantį tinkamą automobilį, jį užsisakyti. Vokietijoje šią paslaugą „Uber“ kol kas siūlo penkiuose didmiesčiuose, o pasaulyje ji veikia jau net 200 miestų.

Vokietijos taksistų profsąjunga per teismus bando pasiekti, kad ši veikla būtų uždrausta, nes neatitinka keleivių pervežimo įstatymų: vairuotojai neturi reikiamų leidimų, negalioja keleivių draudimas, automobiliai nėra specialiai patikrinti ir t. t. Berlyne laikinu teismo nurodymu „Uber“ veikla yra uždrausta. Frankfurto teismas laikiną draudimą antradienį panaikino. Taksistų profsąjunga ir toliau ketina kovoti su konkurentu, kuris keleivius veža daug pigiau.

Pagamina daugiausia automobilių detalių

Vokietijos automobilių markės visame pasaulyje gerai žinomos, mėgstamos, o koncernai apyvarta nesiskundžia. Neretai nuošalyje atsiduria faktas, kad nė vienas BMW, „Mercedes“ ar „Audi“ nepagaminamas be svarbių detalių, kurias gamintojai perka iš kitų kompanijų. Nuo šios savaitės trys iš keturių didžiausių automobilių detalių gamintojų pasaulyje yra vokiečių bendrovės.

Po „Continental“ ir „Bosh“ trečioje vietoje atsidūrė „Denso“ kompanija iš Japonijos, o į ketvirtąją patenka „ZF Friedrichshagen“, kuri šią savaitę maždaug už 10 mlrd. eurų įsigijo JAV kompaniją „TRW Automotive“, gaminančią automobilių saugos dalis, oro pagalves, stabdžius, diržus – būtent tai, ko „ZF Friedrichshagen“, daugiausia gaminančiai pavaras, trūko.

Ekspertai pranašauja, kad dabar „ZF Friedrichshagen“ apyvarta nuo 17 mlrd. eurų per metus išaugs iki 30 mlrd. eurų. Ji priskiriama vadinamųjų slaptųjų čempionų („hidden champions“) kategorijai, kurie yra mažai žinomi, bet labai stambūs. „ZF Friedrichshagen“ žinomumą kiek užgožia Vokietijoje esanti  stipri konkurencija. Be to, kompanija priklauso dviem fondams ir nedalyvauja akcijų rinkoje.

Politikų klaidos kaina – keli šimtai milijonų

Stambus Vokietijos koncernas RWE reikalauja žalos atlyginimo iš Heseno federacinės žemės ir Vokietijos vyriausybės, nes mano, kad jam priklausanti atominė elektrinė „Biblis“ buvo neteisėtai uždaryta po Fukušimos katastrofos 2011 m. Šią savaitę paaiškėjo konkreti suma, kurios reikalauja energijos koncernas, tai maždaug 235 mln. eurų.

Po katastrofos Fukušimoje kanclerė Angela Merkel nurodė patikrinti visus Vokietijoje veikiančius atominius reaktorius, ir septyni seniausi buvo visiškai uždaryti. „Biblis“ statytas 1974 m. Koncernas RWE priešinosi šiam sprendimui, ir prieš metus Aukščiausiasis Federalinis Administracinis Teismas uždarymą pripažino neteisėtu.

Heseno žemės parlamente sudarytas tyrimo komitetas, kuris aiškinsis, kieno politinė atsakomybė buvo šios atominės jėgainės uždarymas. Heseno žemės, kur yra jėgainė, vadovų manymu, atsakomybė tenka Vokietijos vyriausybei. Kritikai baiminasi, kad dėl skubotų jos veiksmų milijoninę sumą galų gale turės sumokėti mokesčių mokėtojai.

Kova su šykščiais darbdaviais – internete

Didžiausia Vokietijos draudimo grupė „Allianz“ dėl šykštumo užsitraukė darbuotojų nemalonę. Šiemet 125 metų jubiliejų švenčianti draudikė, pasirodo, neketina išmokėti darbuotojams jokių premijų, nors jai sekasi itin gerai – šiemet dividendai už akcijas sieks beveik 5,5 euro.

Kiti Vokietijos koncernai darbuotojų gerovei skiria daug dėmesio. Tarkim, „Porsche“ jubiliejinė premija siekė 9 tūkst. eurų. Taip pat 125 metų jubiliejaus proga „Daimler“  kiekvienam darbuotojui atseikėjo po 3 tūkst. eurų.

„Allianz“ darbuotojai nepasitenkinimą išreiškė kompanijos vidaus tinkle bei socialiniuose tinkluose. Jų nenumaldė ir vadovų raminimai, neva „Allianz“ daug aukoja visuomeniniams tikslams. Ryšių su visuomene ekspertai mano, kad šis viešas ginčas gali smarkiai pakenkti „Allianz“ įvaizdžiui.