Likus vos devyniems mėnesiams iki visuotinių rinkimų nė vienas iš kandidatų nelaikomas aiškiu favoritu užimti septynis dešimtmečius Vokietijos politinėje arenoje dominuojančios partijos pirmininko postą.    

Šio posto siekia trys politikai, tačiau jiems sunkiai sekėsi suspindėti per savo kampanijas, aptemdytas neslopstančios COVID-19 pandemijos.  

Šeštadienio balsavimas gali atvesti prie dramatiško atitolimo nuo konsensuso ir kompromiso politikos, kurią propagavo A. Merkel, po rugsėjo visuotinių rinkimų planuojanti pasitraukti iš politinės scenos.

Tarp kandidatų užimti CDU pirmininko postą yra kanclerės sąjungininkas Arminas Laschetas - Šiaurės Reino-Vestfalijos, daugiausiai gyventojų turinčios Vokietijos žemės, premjeras.

Tačiau viešosios nuomonės apklausose jis atsilieka nuo A. Merkel ilgamečio varžovo konservatoriaus Friedricho Merzo, leidusio aiškiai suprasti, jog norėtų padėti tašką kanclerės erai.  

Trečias kandidatas – užsienio reikalų ekspertas Norbertas Rottgenas – viešosios nuomonės apklausose žengia koja kojon su A. Laschetu.

Ant kortos pastatyta daug – kai kurie apžvalgininkai šeštadienio balsavimą vadina antru pagal svarbą šiais metais po rugsėjo 26 dieną numatytų visuotiniu rinkimų.  

Didelė tikimybė, kad šeštadienį laimėjęs politikas ves A. Merkel konservatorius į rinkimus ir galbūt taps jos įpėdiniu, kai kanclerė po 16 metų valdžioje paliks postą.  

Tačiau pandemija taip pat sumaišė kortas, todėl neatmestina, kad kažkam kitam pavyks užsitikrinti išsvajotą konservatorių „kandidato į kanclerio postą“ statusą ir vesti juos į rinkimus.